Stokes William (Viljamas Stòksas) 1804 10 01Dublinas 1878 01 10Howt (prie Dublino), airių gydytojas. Švedijos karališkosios mokslų akademijos narys (1858), Londono karališkosios draugijos narys (1861).
Išsilavinimas ir profesinė veikla
1825 baigęs Edinburgo universitetą dirbo gydytoju Dubline, dėstė Dublino universitete; profesorius (1845). 1849–50 Kembridžo universiteto Karališkojo koledžo, 1867 – Didžiosios Britanijos medicinos asociacijos, 1874 –Airijos karališkosios akademijos prezidentas, 1858–77 generalinis medicinos konsulas. 1838 įkūrė Patologų draugiją Dubline, iki mirties buvo jos sekretorius. Vienas pirmųjų Airijoje įdiegė studentų mokymo prie ligonio lovos, anatominės diagnostikos metodiką, skatino studentų savarankiškumą. Sukūrė širdies ir kraujagyslių sistemos, plaučių ligų diagnostikos, stetoskopo naudojimo metodų. Su J. Cheyne’u (1777–1836, Škotija) aprašė vadinamąjį Cheyne’o‑Stokeso kvėpavimą (būdinga besikeičiantis gilus kvėpavimas ir trumpalaikis sustojimas dėl smegenų pažeidimo), su R. Adamsu (1791–1875, Škotija) – Stokeso‑Adamso sindromą (būdinga alpimas dėl širdies aritmijos), hipertirozės požymius (Stokeso sindromą), uždegimo sukeltus raumenų pakitimus.
William Stokes (F. Burtono piešinys, 1847)
Knygos
Parašė daugiau kaip 100 mokslo veikalų; svarbiausi: Krūtinės ligų diagnostikos ir gydymo traktatas (A Treatise on the Diagnosis and Treatment of Diseases of the Chest 1837), Širdies ir aortos ligos (The Diseases of the Heart and Aorta 1854).