Thomson William (Viljamas Tòmsonas), lord Kelvin (lordas Kèlvinas) 1824 06 26Belfastas 1907 12 17Largs (Škotija), Didžiosios Britanijos fizikas. Seras (1866). Lordas (1892). Londono karališkosios draugijos (1851; prezidentas 1890–95), daugelio šalių mokslų akademijų narys.
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1845 baigė Kembridžo universitetą. 1846–99 dėstė Glazgo universitete.
Mokslinė veikla
Buvo moksliniu konsultantu tiesiant transatlantinį telegrafo kabelį 1858 tarp Europos ir Šiaurės Amerikos. Svarbiausi darbai iš termodinamikos ir elektromagnetizmo. 1848 sudarė absoliutinę temperatūros skalę (Kelvino skalė). 1851 suformulavo antrąjį termodinamikos principą (tą padarė ir R. J. E. Clausius, iškėlė Visatos šiluminės mirties hipotezę. 1852 kartu su J. P. Joule’iu bandymais įrodė, kad dujos lėtai tekėdamos pro akytą pertvarą atšąla (Joule’io ir Thomsono reiškinys). 1856 atrado Thomsono reiškinį. Plėtojo elektromagnetinių virpesių teoriją. Apskaičiavo molekulių matmenis pagal skysčio plėvelės paviršiaus energiją. Išrado įvairių prietaisų.
William Thomson
Apdovanojimai
Prancūzijos Garbės legiono ordinas (1881), Leopoldo ordinas (Belgija, 1890).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 8003, kalnų masyvas ir skardis Mėnulyje, miestas Arizonos valstijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos), t. p. SI temperatūros vienetas kelvinas. Nuo 1920 Didžiosios Britanijos civilinės inžinerijos institutas už pasiekimus inžinerijos srityje teikia Kelvino vardo medalį.