Lutosławski Wincenty (Vincentas Liutoslãvskis) 1863 06 06Varšuva 1954 12 28Krokuva, lenkų filosofas. Filos. dr. (1898).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
Tartu universitete baigė chemiją (1885) ir filosofiją (1886), klausėsi G. Teichmüllerio paskaitų. 1890–93 Kazanės universiteto, 1899–1901 ir 1946–48 Jogailos universiteto Krokuvoje dėstytojas. 1919–29 Vilniaus universitete dėstė filosofijos istoriją, metafiziką, psichologiją, etiką, istorijos filosofiją, religijos filosofiją, pažinimo teoriją ir kitas filosofijos disciplinas.
Idėjos
Parašė knygą apie Platono raštų chronologiją Platono logikos kilmė ir plėtra (The Origin and Growth of Plato's Logic 1897). Savo idėjiniu pirmtaku laikė Platoną, jo filosofiją interpretavo ne idealistiškai, bet spiritualistiškai – skelbė ne tik dvasių savitumą, bet ir jų hierarchiją, daugkartinius įsikūnijimus. W. Lutosławskis teigė, kad aukščiausioji metafizinė realybė yra tauta, o svarbiausias pažinimo šaltinis – tautos sąmonė. W. Lutosławskio pažiūroms daug įtakos turėjo lenkų poetai mesianistai A. Mickevičius, J. Słowackis. W. Lutosławskis lenkiškajai tautos dvasiai teikė ypatingą reikšmę pertvarkant pasaulį pagal teisingumo ir meilės idealus, skleidė idėją, kad lenkų mąstysena iš esmės esanti mesianistinė, t. y. spiritualistinė, mistinė, metafiziškai suvokianti tautos idėją.
Wincenty Lutosławski (1885)
Kiti veikalai
Dar parašė veikalus Dvasios galia (Seelenmacht 1899), Minties kryptys (Z dziedziny myśli 1900), Paskaitos Jogailos universitete (Wykłady Jagiellońskie 2 t. 1901–02), Valia ir laisvė (Volonté et liberté 1913), Dvasių pasaulis (The World of Souls 1924).