Winston Churchill

Churchill Winston Leonard Spenser (Vinstonas Leonardas Spenseris Čečilis) 1874 11 30Blenheim (Oksfordšyro grafystė) 1965 01 24Londonas, Didžiosios Britanijos valstybės veikėjas, rašytojas. R. H. S. Churchillio sūnus. Seras.

Išsilavinimas ir karo tarnyba

1894 baigė Sandhursto karo koledžą. Tarnavo karininku husarų daliniuose Indijoje (nuo 1896), Sudane (1898; dalyvavo malšinant mahdistų sukilimą). Per Būrų karą (1899–1902) buvo laikraščio The Morning Post korespondentas Pietų Afrikoje; pateko į nelaisvę; pabėgęs išgarsėjo.

Politinė veikla

Bendruomenių Rūmuose 1900–04 atstovavo Konservatorių partijai, 1904–22 – Liberalų partijai. 1908–10 prekybos, 1910–11 vidaus reikalų ministras. 1911–15 pirmasis Admiraliteto lordas; atsistatydino po jo iniciatyva surengtos nesėkmingos Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kampanijos prieš Turkiją Dardaneluose. 1917–18 kariuomenės aprūpinimo ministras. 1919–21 karo ir oro laivyno ministras; vienas karinės intervencijos į Sovietų Rusiją organizatorių. 1921–22 kolonijų ministras; patvirtino Palestinos (Didžiosios Britanijos mandatinė teritorija), kaip žydų tautos tėvynės, statusą; kartu pripažino ir čia gyvenančių arabų teises.

Winston Leonard Spenser Churchill

1924–64 vėl Bendruomenių Rūmų deputatas (atstovavo konservatoriams). 1925–29 finansų ministras; atkūrė aukso standartą; tai pablogino Didžiosios Britanijos eksporto galimybes ir pagilino pasaulinę ekonominę krizę (1929–32). 1929–39 rašė knygas ir publicistinius straipsnius. Pasmerkė Miuncheno susitarimą (1938 09 29–30).

Karo kabineto vadovas

Winstonas Churchillis apžiūrinėja vokiečių oro antskrydžio sugriautą pietinį Londoną (1940)

paminklas W. L. S. Churchiliui Londone, Parlamento aikštėje (bronza, 1973, skulptorius I. Roberts‑Jonesas)

Per Antrąjį pasaulinį karą nuo 1939 09 vėl buvo pirmasis Admiraliteto lordas. 1940 05 10–1945 07 Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas ir gynybos ministras; vadovavo šalies gynybai, karo veiksmų strategijos parengimui ir užsienio politikai. 1941 08 14 su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu F. D. Rooseveltu pasirašė Atlanto chartiją. Siekė Didžiosios Britanijos, JAV ir SSRS sąjungos; kad apgintų Didžiosios Britanijos susisiekimo su kolonijomis kelius, siūlė Viduržemio jūroje telkti Vakarų sąjungininkų jėgas. Vienas svarbiausių Teherano konferencijos (1943), Jaltos konferencijos (1945 02) ir Potsdamo konferencijos (1945 07–08), kurios po II pasaulinio karo nulėmė politinę Europos tvarką, dalyvių.

Pokario veikla

Po II pasaulinio karo SSRS ir komunizmą vertino kaip svarbiausią grėsmę pasauliui (1946 03 05 vadinamojoje Fultono kalboje pirmasis pavartojo Geležinės uždangos terminą). Rėmė glaudų JAV ir Didžiosios Britanijos bendradarbiavimą, Europos vienijimąsi (tačiau be Didžiosios Britanijos). 1951–55 vėl ministras pirmininkas, 1951–52 ir gynybos ministras.

Knygos

Parašė knygas: Pasaulio krizė 1911–1918 (The World Crisis 1911–1918 6 t. 1923–29), Marlborough. Jo gyvenimas ir laikas (Marlborough, his Life and Times 4 t. 1933–38), atsiminimus Antrasis pasaulinis karas (The Second World War 6 t. 1948–53), Angliškai kalbančių tautų istorija (A History of the English Speaking Peoples 4 t. 1956–58). Nobelio literatūros premija (1953).

-Winston Churchill; -Vinstonas Čerčilis

1104