Wislicos ir Petrakavo statutai
Wiślicos ir Petrakavo statutai (Vislcos ir Petrakãvo statùtai), Kazmiero Ddžiojo statùtai, pirmieji rašytiniai Lenkijos teisynai. Išleisti 1356–62 Kazimiero III Didžiojo atskirai Didžiajai Lenkijai (Petrakave) ir Mažajai Lenkijai (Wiślicoje). Rėmėsi paprotine teise, priderinta prie naujų ekonominių ir politinių sąlygų, papildyta (daugiausia Wiślicos statutas) karaliaus įstatymais, teismų precedentais, prejudiciniais sprendimais. Petrakavo statutą sudarė 34 straipsniai, Wiślicos – 59, dauguma jų skirti baudžiamajai teisei. Wiślicos ir Petrakavo statutai įtvirtino Lenkijos visuomenės luominį suskirstymą, įvedė bendrą teismų sistemą – tai skatino tolesnę valstybės integraciją. Unifikavo feodalinės nuosavybės teisę, reglamentavo valstiečių pasitraukimo nuo žemės sąlygas, panaikino mirusiosios rankos teisę. Ilgainiui buvo redaguojami ir pildomi.