Witold Gombrowicz
Gombrowicz Witold (Vitoldas Gombròvičius), tikr. vardai Witold Marian 1904 08 04Małoszyce (prie Opatowo, Šv. Kryžiaus vaivadija) 1969 07 25Vence (prie Nicos), lenkų rašytojas. Kilęs iš Lietuvos bajorų senos giminės (nuo Ramygalos). Baigė teisę Varšuvos universitete, dirbo teisininku Varšuvoje, advokatu Radome. Nuo 1939 gyveno Argentinoje, nuo 1964 Prancūzijoje. Nuo 1951 bendradarbiavo lenkų emigrantų žurnale Kultura Paryžiuje.
Witold Gombrowicz
Išleido novelių rinkinį Atsiminimai iš brendimo laikotarpio (Pamiętnik z okresu dojrzewania 1933, papildytas leidimas pavadinimu Bakakaj 1957), romaną Ferdydurkė (1937, lietuvių kalba 2004). Groteskinės pjesės Ivona, Burgundijos kunigaikštytė (Iwona, księżniczka Burgunda 1938), Santuoka (Ślub 1953, lietuvių kalba pavadinimu Tuoktuvės 2019), Operetė (Operetka 1966, lietuvių kalba 2021) laikomos lenkų dramaturgijos avangardo kūriniais. Postmodernistinės stilistikos romanai Transatlantas (Trans-Atlantyk 1953, lietuvių kalba 2009), Pornografija (1960, lietuvių kalba 1996 22007), Kosmosas (Kosmos 1965, lietuvių kalba 2008) grįsti grotesku, ironija, daugiareikšmiais tarptekstiniais ryšiais ir daugiaklode kompozicija. Juose satyriškai vaizduojami tautiniai mitai, stereotipai ir kompleksai. Daug kultūrinių ir literatūrinių aktualijų yra kūrinyje Dienoraštis (Dziennik 3 t. 1957–66, lietuvių kalba 1998–99 22019–20).
Lietuvių kalba dar išleistas romanas Apsėstieji (Opętani 1939, lietuvių kalba 2012), knygos Lenkiški prisiminimai (Wspomnienia polskie, lietuvių kalba 2017), Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos (2018), Testamentas: Pokalbiai su Dominique’u de Roux (2020).
1
778