Witold Lutosławski
Lutosławski Witold (Vitoldas Liutoslãvskis) 1913 01 25Varšuva 1994 02 07Varšuva, lenkų kompozitorius, pianistas, dirigentas. Įvairių šalių universitetų garbės daktaras. Baigė Varšuvos konservatoriją (1936 fortepijono, 1937 kompozicijos klasę). Vienas aktyviausių Lenkijos kompozitorių sąjungos (įkurta 1945) narių, atstovavo Lenkijai užsienio festivaliuose. 20 a. 7 dešimtmetyje ėmė pats diriguoti savo kūrinius, užsienyje skaityti paskaitas, vadovauti meistriškumo kursams.
Kūryba
Po II pasaulinio karo, ribojamas socialistinio realizmo estetikos, kurį laiką kūrė daugiausia dainas ir pjeses vaikams. Neoklasicistinė simfonija nr. 1 (1947) buvo pasmerkta už formalizmą ir uždrausta, koncertas orkestrui (1954).
Ankstyvoji kūryba neoklasicistinė, grindžiama daugiausia muzikiniu folkloru, vėliau naudojo dodekafoniją, aleatoriką, nenutraukdamas ryšių su tradicija sukūrė savo stilių. Daug kūrinių dedikavo P. Pearsui, D. Fischeriui‑Dieskau, H. Holligeriui, A.‑S. Mutter, M. Rostropovičiui ir kitiems žymiems atlikėjams.
Kūriniai
4 simfonijos (1947, 1967, 1983, 1992), koncertas orkestrui (1954), koncertas violončelei ir orkestrui (1970), koncertas fortepijonui ir orkestrui (1988), dvigubas koncertas obojui, arfai ir kameriniam orkestrui (1980), Venecijos žaidimai orkestrui (Gry veneckie 1961), Knyga orkestrui (Livre pour orchestre 1968), Penkios liaudies melodijos styginių orkestrui (Pięć melodii ludowych 1952), Išausti žodžiai tenorui ir orkestrui (Paroles tissées 1965, J.‑F. Chabruno žodžiai), Miego erdvės baritonui ir orkestrui (Les espaces du sommeil 1975, R. Desnoso žodžiai), kameriniai instrumentiniai kūriniai (variacijos N. Paganini tema 2 fortepijonams, 1941, redakcija fortepijonui ir orkestrui, 1978), 5 dainos (5 piesńi, pagal K. Iłłakowiczównos žodžius, 1957; redakcija mecosopranui ir kameriniam orkestrui, 1958), dainos vaikams (pagal J. Tuwimo žodžius) ir kiti.
Iki 1937 sukurti kūriniai, išskyrus sonatą fortepijonui (1934), per II pasaulinį karą žuvo.
Varšuvos rudens festivaliuose (nuo jų pradžios 1956) buvo atliekami W. Lutosławskio kūriniai, tarp jų – ir Gedulo muzika styginių orkestrui (Muzyka żałobna 1958), kuri jį išgarsino pasaulyje.
Apdovanojimai
Gavo daugybę Lenkijos, kitų Europos šalių, Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos apdovanojimų. Lenkijos valstybinė premija (1955), Herderio premija (1967), Grammy apdovanojimas.
Atminimo įamžinimas
Nuo 1990 Varšuvoje kasmet vyksta Lutosławskio tarptautinis kompozitorių konkursas.
L: S. Stucky Lutosławski and his Music Cambridge 1981; T. Kaczyński Lutosławski: Życie i muzyka Warszawa 1994.
943