Witold Rudziński

Witold Rudziński

Rudziński Witold (Vitoldas Rudznskis) 1913 03 14Sebež (Pskovo sr.) 2004 03 29Varšuva, lenkų kompozitorius, muzikologas, pedagogas. Varšuvos muzikos akademijos garbės daktaras (1998).

Išsilavinimas ir veikla

1922 su tėvais atvyko į Vilnių. 1928–37 studijavo Vilniaus Karłowicziaus konservatorijoje (T. Szeligowskio kompozicijos, S. L. Szpinalskio fortepijono klasėje), 1931–36 – Vilniaus universitete (gavo slavų filologijos specialisto diplomą).

1937–38 Švenčionių S. Moniuszkos muzikos mokyklos vedėjas. Gavęs valstybinę stipendiją 1938–39 kaip kompozitorius stažavo Paryžiuje pas N. J. Boulanger ir Ch. Koechliną, Šv. Grigaliaus institute studijavo ritmo teoriją (vadovas A. Mocquereau). 1939–42 dėstė Vilniaus konservatorijoje. 1940–42 rengė muzikines laidas Vilniaus radijuje, vėliau vargonininkavo Vilniuje ir Nemenčinėje. 1943 išvyko į Varšuvą. 1945–47 dėstė Lodzės konservatorijoje ir Liaudies muzikos institute, dirbo (iki 1954) muzikos redaktoriumi leidykloje Czytelnik. 1947–48 Kultūros ir meno ministerijos Muzikos departamento direktorius Varšuvoje. 1948–49 Valstybinės filharmonijos ir Varšuvos operos direktorius. 1950–51 Lenkijos kompozitorių sąjungos pirmininkas, 1950–56 žurnalo Muzyka vyriausiasis redaktorius. Nuo 1952 dėstė Varšuvos F. F. Chopino muzikos akademijoje; 1967–69 prorektorius; profesorius (1967). 1989 Vilniuje įvyko jo autorinis koncertas.

Kūriniai

Sukūrė 7 operas – Janka muzikantas (Janko muzykant 1951), Paryžiaus komendantas (Komendant Paryża 1957), Graikų pasiuntinių išsiuntimas (Odprawa posłów greckich 1962, Monako kunigaikščio Renjė III kompozitorių konkurso pagrindinė premija, 1963), Sulamita (1964), Geltonoji naktinė kepuraitė (Żółta szlafmyca 1969), Valstiečiai (Chłopi 1972), operą vaikams Žiedas ir rožė (Pierścień i róża 1982), oratorijų, tarp jų – Tegyvuoja Motina Lenkija (Laude Mater Polonia 1966), Aušros Vartų litanija sopranui solo, dviem mišriems chorams, timpanams ir vargonams (Litania Ostrobramska 1994; lotynų, lietuvių ir lenkų kalbomis), kantatų, tarp jų – Kurpių dainos (Pieśni Kurpiowskie 1947), Valstiečių kelias (Chłopska droga 1952), Pasaulio stogas (Dach świata 1960), kūrinių orkestrui, tarp jų – 2 simfonijas (1938, 1944), Švento kryžiaus paveikslai (Obrazy świętokrzyskie 1965, E. Griego konkurso Bergene I premija), 2 koncertus fortepijonui (1936, 1947), 2 styginių kvartetus (1935, 1943), kamerinių vokalinių, instrumentinių kūrinių, solo ir choro dainų, dainų vaikams.

Kūrybai būdinga lenkų muzikinio folkloro, tradicinių ir moderniųjų raiškos priemonių derinimas.

Veikalai

Parašė muzikologijos veikalų, tarp jų – Muzika visiems (Muzyka dla wszystkich 1948 ²1966), Stanisławas Moniuszko. Studijos ir medžiagos (Stanisław Moniuszko. Studia i materiały 2 t. 1955–61), Kompozitoriaus Bélos Bartóko kūrybinė laboratorija (Warsztat kompozytorski Béli Bartóka 1964). S. Moniuszko (1966; 1993 knyga papildyta, išversta į lietuvių kalbą ir išleista Vilniuje), Moniuszko ir jo muzika (Moniuszko i jego muzyka 1970 ²1988), Konsonansai ir disonansai. Mokslas apie muzikos ritmą (Konsonansy i dysonansy. Nauka o rytmie muzycznym 2 t. 1987).

90

554