Wittenberg

Wittenberg (Vtenbergas), Lutherstadt Wittenberg, miestas Vokietijos šiaurės rytinėje dalyje, Saksonijos‑Anhalto žemėje, į šiaurės rytus nuo Hallės, Elbės dešiniajame krante.

45 000 gyventojų (2021).

Upių uostas. Per Wittenbergą eina Berlyno–Hallės–Leipcigo geležinkelis. Chemijos (azoto trąšų, augalų apsaugos priemonių gamyba; SKW Stickstoffwerke Piesteritz GmbH bendrovė), gumos, metalo ir medienos apdirbimo, elektrotechnikos, maisto, alaus pramonė, kartoninių gėrimų pakuočių (SIG Combibloc GmbH bendrovės įmonė), mašinų, keliamųjų kranų gamyba. Turizmas.

Saksonijos‑Anhalto evangelikų akademija (įkurta 1948). Biblioteka. Agrochemijos institutas (įkurtas 2005). Miesto istorijos muziejus (arsenalo pastate), Istorijos namai, M. Liuterio namas (didžiausias reformacijos istorijos muziejus pasaulyje), Ph. Melanchthono namas, L. Cranacho namas ir dirbtuvės; 20 a. krikščioniškojo meno (Senojoje rotušėje), archeologijos ekspozicijos.

Teatrai: Phönix, CLACK Theater, Bühne Wittenberg. Kasmetinė reformacijos šventė (spalio 31).

2271

Architektūra

Turgaus aikštė Wittenberge: Ph. Melanchthono (priekyje; 1855, skulptorius F. Drake) ir M. Liuterio (1821, skulptorius J. G. Schadowas) paminklai, tolumoje – Šv. Marijos bažnyčia (12–20 a.)

Turgaus aikštėje – Senoji rotušė (1541), M. Liuterio (1821, statula, skulptorius J. G. Schadowas, baldakimas, architektas K. F. Schinkelis; su M. Liuterio ir Ph. Melanchtono kitais memorialais Wittenberge ir Eislebene – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1996), Ph. Melanchthono (1855, skulptorius F. Drake) paminklai. Bažnyčios – evangelikų Šv. Marijos (12–16 a., rekonstruota 1928 ir 1983; altoriaus paveikslų triptikas, 1547, dailininkas L. Cranachas), Pilies (1506), Jėzaus Kristaus (1908), katalikų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo (1872, renovuota 2000). Hundertwasserio mokykla (1993, architektas F. Hundertwasseris).

2271

Istorija

Pirmą kartą paminėtas 1180. Nuo 1260 Saksonijos‑Wittenbergo hercogų, nuo 1423 Wettinų giminės kurfiurstų rezidencija. 1293 gavo miesto teises. 1502 įkurtas Wittenbergo universitetas (1817 sujungtas su Hallės universitetu; Hallės‑Wittenbergo universitetas).

1517 M. Liuteris ant Pilies bažnyčios (Schlosskirche) durų iškabino 95 tezes, kuriose pasmerkė indulgencijų pardavimą ir kita; Wittenbergas tapo vienu svarbiausių reformacijos centrų.

Per Septynerių metų karą (1756–63) 1760 užimtas Prūsijos, 1806 – Prancūzijos, 1814 – vėl Prūsijos kariuomenės, 1815 tapo Prūsijos, 1871 – Vokietijos imperijos dalimi.

1938 patvirtintas miesto oficialus pavadinimas Lutherstadt Wittenbergas. Po Krištolinės nakties (1938) deportuoti Wittenbergo gyventojai žydai.

Per II pasaulinį karą Arado fabrike, kuris gamino lėktuvų atsargines dalis nacių Vokietijos kariuomenei, naudotas priverstinis žydų, SSRS karo belaisvių, politinių kalinių darbas. 1945 Wittenbergas užimtas SSRS kariuomenės.

1949–90 priklausė Vokietijos Demokratinei Respublikai. 1979 pradėta išvesti mieste dislokuotus SSRS (nuo 1992 Rusijos) kariuomenės dalinius, baigta 1993.

2271