Witwatersrand

Witwatersrand (Vtvatersrandas), aukso ir urano rūdos baseinas Pietų Afrikos Respublikoje, Gautengo provincijoje, į pietvakarius nuo Johannesburgo. Plotas apie 70 000 km²; vienas didžiausių pasaulyje. Bendrieji aukso ištekliai apie 16 000 t, urano oksido – 128 000 tonų. Aukso ir urano telkiniai susiformavo prekambro kristalinio pamato (paleoproterozojaus) sinklininėje struktūroje. Rūdiniai kūnai (nuo 2–3 cm iki 3–4,5 m storio pluoštai) slūgso metamorfizuotuose konglomeratuose 0,3–4 km gylyje; pluoštus skiria nerūdinių kvarcitų tarpsluoksniai. Aukso (grūdelių vidutinis dydis 5–100 μm, praba 906–935) randama sulfiduose (daugiausia pirite) ir gargždo apvalainukus kertančiuose mikroplyšiuose. Urano rūdos svarbiausi mineralai – uraninitas, braneritas, tucholitas. Dar gaunama platina, sidabras, deimantai. Yra 7 gavybos centrai (daugiau kaip 150 kasyklų, gylis 1,7–3,5 km). Svarbiausios kasyklos: Cooke’o, Doornkopo, Evanderio, Great Noligwos, Kopanango, Mponengo, Savukos, TauTonos (gylis 3,9 km, giliausia pasaulyje). Aukso vidutinis kiekis rūdoje 9,3 g/t, urano oksido – 0,02–0,05 procento. Witwatersrandas rastas ir pradėtas eksploatuoti 1886 (uranas – nuo 1952).