Włocławek (Vloclãvekas), miestas Lenkijos vidurinėje dalyje, Kujavijos Pamario vaivadijoje, į pietryčius nuo Torunės; apskrities centras. Turi apskrities teises.
104 705 gyventojai (2021).
Włocławekas įsikūręs prie Vyslos (mieste įrengtas tvenkinys). Per Włocławeką eina Torunės–Kutno geležinkelis; plentai į Varšuvą, Torunę, Lodzę. Metalo, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, chemijos (trąšų, plastikų, dažų, lakų), porceliano, poligrafijos, odos, siuvimo, tekstilės, maisto pramonė, mašinų, baldų gamyba. Hidroelektrinė (galia 160 MW; prie Vyslos upės). Turizmas.
Dvasinė seminarija (įkurta 1569; viena seniausių Lenkijoje) ir kitos aukštosios mokyklos. Astronomijos observatorija. Kujavijos ir Dobrynės krašto (įkurtas 1908), vyskupijos ir kiti muziejai. Šiuolaikinio meno galerija. Teatrai. Parkai. Netoli Włocławeko yra Gostynino‑Włocławeko kraštovaizdžio parkas.
Architektūra
Gotikinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra (1340–1411) su manieristinėmis koplyčiomis. Dvasinės seminarijos pastatas (1843, perstatytas 1900) ir Šv. Vitalijaus bažnyčia (po 1329). Vėlyvosios gotikos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (1538) su renesansine koplyčia (1565), barokinis vienuolyno kompleksas su bažnyčia (17 a.), klasicistiniai vyskupo rūmai (1861), neogotikinė evangelikų bažnyčia (1879, architektas F. Tournelle’is).
Istorija
Gyvenvietė įkurta 11 amžiuje, 1261 suteiktos miesto teisės. 1129–1793 buvo Kujavijos vyskupijos centras. Nukentėjo nuo Vokiečių ordino antpuolių. 15–17 a. išsiplėtė. Iki 1793 priklausė Lenkijai, 1793–1807 – Prūsijos karalystei, 1807–1815 – Varšuvos kunigaikštystei, 1815–1915 Rusijos imperijai (Lenkijos karalystei), nuo 1919 priklauso Lenkijai.
1939–45 užimtas nacių Vokietijos (vadintas Leslau an der Weichsel), 1940–1942 veikė getas (apie 4000 žmonių). 19 a. pirmoje pusėje–1975 ir nuo 1999 – apskrities centras, 1975–98 – vaivadijos centras.
2271