Dębołecki Wojciech (Voicechas Dembolèckis), Dębołęcki, Dembołęcki 1585 ar 1586Konojadai (prie Brodnicos) tarp 1645 09 ir 1647 02Lvovas, lenkų istorikas, literatas, muzikas. Pranciškonas konventualas (1598), kunigas (1611 ar 1612). 1621–22 lisovčykų (kavaleristų) kapelionas. Po studijų Romoje (1623–25) teologijos daktaras. Prisidėjo prie Lenkijos pranciškonų provincijos padalijimo į Lenkijos ir Rusios‑Lietuvos provincijas; 1625 buvo pirmosios provincijolas. Nuo 1627 Podolės Kameneco vienuolyno gvardijonas. Kaip Krikščionių kareivių draugijos generalinis komisaras rūpinosi Lenkijos ir Lietuvos Valstybės kareivių išpirkimu iš turkų nelaisvės.
Parašė itin vertinamus atsiminimus Lenkų elearų, kažkada vadintų lisovčykais, pergalės (Przewagi elearów polskich, co ich niegdy lisowczykami zwano 1623 31859), Visuotinės istorijos veidrodį (Speculum universalis historiae; neišliko; žinomi 2 sutrumpinti variantai – Vienintelės tikrosios pasaulio valstybės argumentas / Wywód jedynowłasnego państwa świata 1633 ir Lenkiškoji abėcėlė išmintingiems lenkams / Obiecadło polskie dla mądrych Polaków 1633 ?), kuriuose, remdamasis tariamu lenkų kalbos archajiškumu, įrodinėjo Lenkijos karalystės senumą, garbingumą ir pirmenybę pasaulyje (dėl to pelnė anachroniško ir provincialaus panpolonisto vardą). Išleido proginių raštų. Bažnytinės muzikos kūriniams (ne visi išliko) būdinga įvairių stilių derinimas ir grakšti melodika.