Mozart Wolfgang Amadeus (Volfgangas Amadėjus Mòcartas), tikr. Joannes Chrysostomus Wolfgangus Theophilus 1756 01 27Zalcburgas 1791 12 05Viena, Austrijos kompozitorius. L. Mozarto sūnus. F. X. W. Mozarto tėvas. Vienos klasicistinės mokyklos atstovas.
Biografijos faktai
Ankstyvoje vaikystėje išryškėjo jo nepaprasti muzikiniai gabumai – absoliuti klausa ir fenomenali atmintis. Muzikos nuo 4 metų mokė tėvas. Būdamas šešerių, pirmą kartą viešai koncertavo, sukūrė pirmuosius kūrinius (užrašė tėvas), tapo profesionaliu gastroliuojančiu muzikantu (lydimas tėvo arba motinos, kai kada su seserimi Maria Anna), karalių ir aristokratų rūmuose, salonuose išgarsėjo kaip vunderkindas. Puikiai grojo klavesinu, smuiku ir vargonais, skaitė iš lapo, akompanavo iš klausos dainininkams, improvizavo, dainavo, dirigavo, rungtyniavo su suaugusiais muzikantais, kūrė muziką. 1764 Paryžiuje išpausdintos W. A. Mozarto sonatos klavesinui, kurias galima atlikti pritariant smuiku.
Wolfgang Amadeus Mozart (raižinys, 1812, dailininkas Lambertʼas jaunesnysis)
Koncertuodamas susipažino su žymiausių Vakarų Europos kompozitorių kūryba. Londone buvo išleistos 6 smuiko sonatos, skirtos Anglijos karalienei, pirmosios simfonijos ir kita. Nuo 1766 Zalcburge mokėsi užsienio kalbų, aritmetikos ir kompozicijos. 1768 Vienoje sukūrė pirmąją opera buffa Tariamasis naivumas (La Finta semplice, pastatyta 1769 Zalcburge) ir zingšpylį Bastjenas ir Bastjena (Bastien und Bastienne, pastatyta 1768 Vienoje). 1769–77 Zalcburgo rūmų orkestro koncertmeisteris, 1779–81 vargonininkas. 1770 Bolonijoje mokėsi pas G. B. Martini, tapo Bolonijos filharmonijos akademijos nariu.
Brandžiausius kūrinius sukūrė Vienoje (čia gyveno nuo 1781). Nuo 1787 imperatoriaus rūmų kompozitorius. Paskutiniais gyvenimo metais slegiamas finansinių rūpesčių, būdamas silpnos sveikatos (nuo vaikystės dažnai sirgdavo) sukūrė 2 paskutines operas – Tito gailestingumas ir Užburtoji fleita. Paskutinis nebaigtas kūrinys – Requiem chorui, solistams ir orkestrui (1791). 1791 rudenį sveikata visiškai pašlijo. Palaidotas neturtingiesiems skirtame bendrame kape. W. A. Mozarto simbolinis kapas yra Centrinėse kapinėse Vienoje.
Kūryba
W. A. Mozartas – vienas Vienos klasikų (greta F. J. Haydno ir L. van Beethoveno), kurių muzika artimai susijusi su klasicizmo šviečiamosiomis idėjomis. Proto kultas, paprastumas, optimizmas ir kartu jautri širdis, asmens laisvė ir pagarba asmens teisėms – tai idėjos, kurios veikė W. A. Mozarto muzikinę kūrybą (ji buvo tobulesnė negu amžininkų). W. A. Mozarto muzika klostėsi veikiama italų ir vokiečių muzikos tradicijų. Joje apibendrinamos svarbiausios epochos instrumentinės, vokalinės ir teatro muzikos formos ir žanrai. Muzika pasižymi darna, grožiu ir formos simetrija.
W. A. Mozartas sukūrė daugiau kaip 620 kūrinių. W. A. Mozarto teatro muzikos žanrai opera seria, opera buffa ir zingšpylis. Pirmieji kūriniai – nedidelės muzikinės scenos arba intarpai dramos veikalams. Opera seria pagrįstos P. Metastasio dramaturgine koncepcija, ryšku Neapolio operos kūrėjų įtaka, naudojamos tipiškos raiškos priemonės – arija, recitativo secco (deklamacinis rečitatyvas, palydimas klavesino arba arfos akordų), recitativo accompagnato (dainingasis rečitatyvas su teksto mintį paryškinančiu akompanimentu), bet ariją W. A. Mozartas traktavo kitaip, beveik nenaudojo koloratūrų, išplėtojo ansamblių partijas, išryškino antrojo plano vaidmenis.
W. A. Mozartas kūrė lengvai ir greitai, dažniausiai be eskizų ir juodraščių. Kurdamas stambias formas pirmiausia fiksuodavo pagrindines mintis, detales užrašydavo vėliau, bet W. A. Mozarto kūrybinis procesas vyko nuolat. Išliko apie 1200 W. A. Mozarto šeimos laiškų, rašytų 1755–91, apie 400 W. A. Mozarto žmonos ir sesers laiškų, rašytų po jo mirties. Iki 1780 jo kūriniai plito dažniausiai rankraštiniais nuorašais, paskui W. A. Mozartui gyvam esant buvo išleista apie 130 kūrinių.
Opera seria
Žymiausios opera seria – Mitridatas, Ponto karalius (Mitridate, ré di Ponto, pastatyta 1771 Milane), Lucijus Sula (Lucio Silla, pastatyta 1772 Milane), Tito gailestingumas (La Clemenza di Tito, pastatyta 1791 Prahoje, 1824 Vilniaus miesto teatre ją rodė J. H. Keckerto trupė iš Klaipėdos), Idomenėjas, Kretos karalius (Idomeneo, ré di Creta, pastatyta 1781 Miunchene).
Opera buffa
Pirmosiose opera buffa ryšku italų muzikos įtaka, vėlesnėse – nauji individualūs bruožai, svarbesni pasidarė orkestras ir ansambliai. Operose Figaro vedybos (Le Nozze di Figaro, pastatyta 1786 Vienoje, Lietuvoje pastatyta 1944), Don Žuanas (Don Giovanni; W. A. Mozartas pavadino dramma giocoso – žaismingoji drama, pastatyta 1787 Prahoje, Lietuvoje pastatyta 1933) duetų yra tiek pat, kiek ir arijų; paskutinė W. A. Mozarto opera buffa yra Visos jos tokios (Cosi fan tutte, pastatyta 1790 Vienoje, Lietuvoje pastatyta 1962).
Zingšpyliai
Žymiausi W. A. Mozarto zingšpyliai – Pagrobimas iš seralio (Die Entführung aus dem Serail, pastatyta 1782 Vienoje, Lietuvoje pastatyta 1957; čia svarbi W. A. Mozarto opera buffa ir opera seria kūrybinė patirtis) ir Užburtoji fleita (Die Zauberflöte, pastatyta 1791 Vienoje, 1802–05 pastatyta Vilniaus miesto teatre, 2007 – Vilniaus kongresų rūmuose; W. A. Mozartas ją sukūrė paveiktas masonų visuomenės lygybės idėjų). W. A. Mozarto teatrinėje kūryboje derinamas simfonizmas ir dramaturgija, bet joje vyrauja vokalinis pradas.
Simfonijos
Pirmosiose simfonijose ryšku G. B. Sammartini, J. Chr. Bacho, Mannheimo mokyklos kompozitorių įtaka, iš vėlyvesnių simfonijų išsiskiria C‑dur (Linzo), D‑dur (Haffnerio), D‑dur (Prahos), 3 paskutinės simfonijos (Es‑dur, g‑moll, C‑dur, dar vadinama Jupiterio simfonija; visos 1788). Paskutinės W. A. Mozarto simfonijos reikšmingos instrumentuotės istorijai, laikomos tobuliausiais 18 a. simfoniniais kūriniais.
Sonatos fortepijonui pagrįstos 3 dalių cikline forma, bet ciklo viduje dažnai savitai modifikuojama. Pirmosiose sonatose ryšku siuitos įtaka, vėlyvosiose – plėtojamas sonatinis ciklas, fortepijono faktūra ir harmonija. Instrumentiniuose koncertuose (fortepijonui, smuikui, įvairiems pučiamiesiems su orkestru) W. A. Mozartas irgi naudojo 3 dalių sonatinį ciklą. Kūrybiškai traktavo solo ir orkestro partijas; vėlesniuose koncertuose padidinta orkestro reikšmė tapo pavyzdžiu L. van Beethovenui.
Kiti kūriniai
Sukūrė apie 15 mišių, tarp jų – Karūnavimo mišios C-dur (Kronungsmesse 1779). Instrumentinėje muzikoje svarbiausios yra ciklinės formos (simfonijos, sonatos, koncertai, kvartetai), pagrįstos dažniausiai 3 arba 4 dalių sonatiniu ciklu.
Sukūrė apie 50 simfonijų, apie 30 divertismentų ir serenadų (Mažoji nakties muzika / Eine kleine Nachtmusik 1787), 27 koncertus fortepijonui ir orkestrui, 5 koncertus smuikui ir orkestrui, koncertų įvairiems kitiems instrumentams ir orkestrui, 26 styginių kvartetus (pirmieji giminingi italų muzikos tradicijoms, vėlesniuosiuose ryšku F. J. Haydno įtaka, tarp jų – 6 kvartetai, dedikuoti F. J. Haydnui, 1782–85), 7 styginių kvintetus, kitų kamerinių ansamblių, 42 sonatas smuikui ir fortepijonui, 17 sonatų fortepijonui ir kitų kūrinių.
Kūrybos tyrimai ir sklaida
W. A. Mozarto kūrinių smulkus sąrašas paskelbtas 1862 Leipcige: L. von Köchelio W. A. Mozarto visų kūrinių chronologinė teminė rodyklė (Chronologisch-thematisches Verzeichnis sämtlicher Tonwerke Wolfgang Amadé Mozarts; 3 leidimą redagavo A. Einsteinas, 1934, priedas 1947). Šio katalogo numeriais iki šiol žymimi W. A. Mozarto kūriniai leidiniuose ir koncertų programose (lietuviškai rašoma santrumpa K ir numeris). 1876 grupė vokiečių muzikų pradėjo leisti W. A. Mozarto kūrybos daugiatomį (iki 1905 išėjo 69 t.). 1955 pradėtas naujausias daugiatomis (planuojama apie 125 t.), kurį leidžia tarptautinė W. A. Mozarto draugija Mozarteumas.
Atminimo įamžinimas
W. A. Mozarto paminklas Vienoje (marmuras, dioritas, 1896, architektas Karlas Königas, skulptorius Viktoras Oskaras Tilgneris)
Nuo 1880 Zalcburge veikia W. A. Mozarto kūrybos tyrimo ir sklaidos centras Mozarteumas, jo gimtajame name – muziejus. W. A. Mozarto atminimas įamžintas Austrijos 1 euro monetos averse (apyvartoje nuo 2002, dailininkas Josefas Kaiseris).
L: B. Kremniovas V. A. Mocartas Vilnius 1967; P. Woodford Mozartas Vilnius 1999; A. Einstein Mozart, his Character, his Work New York 1945; B. Paumgartner Mozart Berlin 61967; W. Hildesheimer Mozart Frankfurt am Main 1977; A. Gueulette Mozart retrouvé Paris 1982; T. Čičerin Mocart. Issledovatel'skij ėtjud Leningrad 31987; S. Jarociński Mozart Kraków 61988.
943