Worms (Vòrmsas), miestas Vokietijos pietvakariuose, Reino krašto‑Pfalco žemėje, Reino kairiajame krante, į šiaurę nuo Ludwigshafeno.
83 900 gyventojų (2021); priklauso Reino‑Neckaro aglomeracijai.
Reino uostas (krovinių apyvarta daugiau kaip 1 mln. t per metus).
Per Wormsą eina Mainzo‑Ludwigshafeno geležinkelis, į vakarus nuo miesto – automobilių magistralė.
Mašinų, metalo konstrukcijų gamyba, medienos apdirbimo, chemijos (plastikų), baldų, tekstilės, maisto, vyno (netoli Wormso – vynuogynai) pramonė. Turizmas. Sportinis aerodromas.
Wormso specialioji aukštoji mokykla (taikomųjų mokslų universitetas, įkurta 1978). Miesto biblioteka. Heylshofo dailės galerija, Nybelungų, Wormso miesto, Wormso žydų muziejai.
Daugiafunkcis Wormso kultūros centras, Lincolno, Mažasis teatrai, Nybelungų festivalio (vyksta nuo 2002) scena po atviru dangumi. Zoologijos sodas.
2271
Architektūra
Šv. Petro katedros Wormse apsidė (pradėta apie 1125)
Nybelungų tilto vartai Wormse (1900)
Vėlyvosios romanikos Šv. Petro katedra (pradėta apie 1125, 1320 pristatytos šoninės koplyčios), romaninės gotikinės bažnyčios: Šv. Martyno (10–11 a., perstatyta iki 1265), Šv. Pauliaus (1016, perstatyta 13 a. pradžioje, 1706–16 perstatyta įgavo baroko bruožų), Šv. Magnuso (išliko kripta, 800; atstatyta 1953), Šv. Andriejaus (abi 11–13 a.), barokinė Švenčiausiosios Trejybės (1709–25, vidus pertvarkytas 1959, architektas O. Bartningas). Romaninė sinagoga (1175, 1213) ir žydų kapinės (laidota nuo 11 a.).
2271
Istorija
Wormsas – vienas seniausių Vokietijos miestų. Dabartinio Wormso vietoje senovėje buvo keltų gyvenvietė Borbetomagus. 1 a. pr. Kr. romėnai įkūrė gyvenvietę, nuo 2 a. po Kr. vadinta Civitas Vangionum. 4 a. jau turėjo vyskupą.
Nuo 413 burgundų karalystės sostinė. 436 užimtas hunų, 5 a. pabaigoje – frankų; 7 a. pradėtas vadinti Wormatia.
11 a. tapo laisvuoju Šv. Romos imperijos miestu.
Viduriniais amžiais prekybos centras. Mieste ne kartą posėdžiavo vidurinių amžių reichstagas.
1122 sudarytas Wormso konkordatas. 1521 paskelbtas Wormso ediktas.
Wormsas nukentėjo per Trisdešimties metų karą (1618–48). Per Pfalco įpėdinystės karą (1688–97) 1689 sugriautas Prancūzijos kariuomenės.
19 a. mieste pradėta plėtoti odos, tekstilės pramonė. 1797 užimtas Prancūzijos kariuomenės.
Nuo 1816 priklausė Heseno‑Darmstadto kunigaikštystei, nuo 1871 – Vokietijos imperijai.
1945 nukentėjo per Sąjungininkų aviacijos bombardavimą. 1945–49 priklausė Prancūzijos okupacinei zonai.
2271