Würzburg (Viùrcburgas), miestas Vokietijos pietinės dalies viduryje, Bavarijoje, į šiaurės vakarus nuo Niurnbergo, abipus Maino upės.
Würzburg
126 900 gyventojų (2021; aglomeracijoje 195 100 gyventojų). Reino–Maino–Dunojaus vandens kelio uostas. Greitaeigės geležinkelio linijos į Hannoverį (traukinių greitis iki 280 km/h), Frankfurtą prie Maino, Niurnbergą (iki 230 km/h); kitų geležinkelių, automobilių magistralių sankirta. Spausdinimo mašinų (Koenig & Bauer AG bendrovė, įkurta 1817), keliamųjų kranų (NKM Noell Special Cranes bendrovė), statybinių konstrukcijų gamyba, metalo apdirbimo, elektrotechnikos, poligrafijos, maisto (alaus, vadinamųjų Frankonijos vynų), siuvimo pramonė. Turizmas.
Julijaus Maksimiliano universitetas (įkurtas 1402, netrukus uždarytas, atkurtas 1582), Würzburgo aukštoji muzikos mokykla (įkurta 1973), Würzburgo‑Schweinfurto taikomųjų mokslų aukštoji mokykla (universitetas; įkurtas 1971), Würzburgo vertėjų mokykla (įkurta 1954). Universiteto, taikomųjų mokslų aukštosios mokyklos bibliotekos, miesto biblioteka. Mokslinių tyrimų centrai ir institutai.
Maino Frankonijos muziejus (dailė; Marienbergo tvirtovėje), Würzburgo paveikslų galerija, katedros muziejus ir lobynas, W. C. Röntgeno laboratorija, Vokietijos ortopedijos istorijos ir mokslinių tyrimų, Martino von Wagnerio, mineralogijos, Würzburgo žydų ir kiti muziejai. Maino Frankonijos (dramos, muzikos, baleto) teatras, kiti mažesni teatrai. Kasmetiniai tarptautiniai renginiai: kino festivalis (kovą–balandį), Mozarto muzikos festivalis (birželį–liepą). Universiteto botanikos sodas, zoologijos sodas.
2271
Architektūra
Miestas vidurinių amžių netaisyklingo plano, po 18 a. rekonstrukcijos (vadovaujant architektui J. B. Neumannui) įgavo taisyklingo plano bruožų. Maino kairiajame krante yra Marienbergo tvirtovė (11–14 a.) su Marijos rotonda (706), rūmais (17–18 a.), donžonu (apie 1200). Šv. Kiliano katedra (1045–1188; 1699–1709 perstatyta baroko stiliumi) su Schönbornų koplyčia (1721–36, architektas J. B. Neumannas). Bažnyčios: vėlyvosios romanikos Neumünsterio (11–13 a.), Šv. Burkardo (pašventinta 1042), Augustinų (1270, perstatyta baroko stiliumi 1744), Pranciškonų (13 a.), barokinė Šv. Petro (1721, architektas J. Greisingas). Rotušė (13–16 a.), barokiniai arkivyskupo rūmai – Würzburgo rezidencija (1719–44, architektai M. von Welschas, J. L. von Hildebrandtas, J. B. Neumannas) su sale (sienų tapyba baigta 1753, dailininkas G. B. Tiepolo; su rūmų sodais ir aikšte pasaulio paveldo vertybė, nuo 1981). Senasis tiltas per Mainą (1473–1543).
Würzburgo rezidencija (1719–44, architektai M. von Welschas, J. L. von Hildebrandtas, J. B. Neumannas)
2271
Istorija
Dabartinio Würzburgo vietoje apie 1000 pr. Kr. įsikūrė keltų gyvenvietė. 4–5 a. po Kr. apsigyveno alemanai, 6–7 a. – frankai. Würzburgas pirmą kartą paminėtas 704. Nuo 741 vyskupijos centras. Miesto teises gavo 1030. 1127 mieste įvyko pirmasis vokiečių žemėse riterių turnyras. 12 a. Würzburgas turėjo savivaldą. 1402 įkurtas Julijaus Maksimiliano universitetas. 1476–1749 mieste vyko raganų procesai. 1525 Würzburgas tapo valstiečių sukilimo centru. Nukentėjo per Trisdešimties metų karą (1618–48). 1803–05 priklausė Bavarijai. Nuo 1805 Würzburgo didžiosios hercogystės sostinė, 1806–13 priklausė Reino konfederacijai. 1814 vėl perduotas Bavarijai. 1892 atidaryta pirmoji tramvajaus linija. 1895 universitete W. C. Röntgenas atrado rentgeno spinduliuotę. Per II pasaulinį karą, 1945 03 16, apgriautas per Sąjungininkų aviacijos antskrydžius. Po karo mieste dislokuoti Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotųjų pajėgų daliniai (išvesti 2008).
2271
Lietuviai
1945 iš Coburgo ir Eisenacho atkėlus apie 1300 karo pabėgėlių lietuvių Würzburgo Zellio priemiestyje kareivinėse įkurta DP stovykla (komendantas V. Narbutas; apie 800 lietuvių vėliau iškelta į Seligenstadtą, Hesenas). 1945 Würzburge atkurtas Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas, vyko jo posėdžiai. Nuo 1945 stovykloje veikė lietuviškas vaikų darželis, pradžios mokykla (137 mokiniai), gimnazija (103 mokiniai, 31 mokytojas, turėjo apie 3000 knygų, atvežtų iš Kybartų gimnazijos, biblioteką), liaudies universitetas, anglų kalbos kursai, meno kolektyvas Sietynas (turėjo chorą, šokių grupę), dramos būrelis, stovyklos choras, vaikų teatras, Č. Janušo dailės studija, skautų tuntas (211 skautų), moksleiviai ateitininkai. 1946 Würzburge įvyko pirmoji lietuvių dainų šventė Vokietijoje (apie 400 dalyvių). L. Vismanto leidykla Venta išleido 10 lietuviškų knygų. 1946 išleistas stovyklos metraštis Svetimoj padangėj. 1946–48 ėjo žurnalas Inžinieriaus kelias.
2271