Würzburgo universitetas (vok. Universität Würzburg; Viùrcburgo universitètas), Würzburgo Juliaus ir Maximiliano universitetas (vok. Julius-Maximilians-Universität Würzburg; Viùrcburgo Jùlijaus ir Maksimiliãno universitètas), vienas seniausių Vokietijos ir Europos universitetų.
Struktūra ir veikla
Würzburgo universiteto pastatas, vadinamas Naujuoju universitetu
Veikia (2024) 10 fakultetų: Biologijos, Chemijos ir farmacijos, Fizikos ir astronomijos, Humanitarinių mokslų, Katalikų teologijos, Matematikos ir informatikos, Medicinos, Menų, Teisės, Verslo vadybos ir ekonomikos. Yra 55 institutai, universiteto biblioteka (jos fonduose – apie 4 mln. dokumentų), observatorija, universitetinė ligoninė, botanikos sodas, Martino von Wagnerio ir Mineralogijos muziejai, pastatų, kuriuose dirbo nobelistai, teritorija Röntgeno mokslo mylia, Psichologijos istorijos centras, archyvas. Mokoma pagal 250 mokymo programų. 25 400 studentų, 4600 darbuotojų, iš jų – 484 profesoriai (2024).
Istorija
Universitetas įsteigtas 1402 12 10 arkivyskupo Johanno von Egloffsteino iniciatyva. Po jo mirties (1411) dėl menko finansavimo, universiteto rektoriaus nužudymo (1413) universiteto veikla 1415 nutrūko. 1582 01 02 hercogas ir vyskupas Julius Echteris von Mespelbrunnas (1545–1617) atnaujino universiteto veiklą, įvedė jame griežtą tvarką, universitetas pavadintas Juliaus universitetu. 16 a. pabaigoje pastatytas pastatas, dabar vadinamas Senuoju universitetu. 1619 įkurta universiteto biblioteka. 19 a. pradžioje valdant Bavarijos karaliui Maksimilianui I Josephui (1756–1825) universitetas buvo supasaulietintas (19 a. daug kartų keitė pavadinimą, 1919 pavadintas ir Maksmiliano vardu). 19 a. pabaigoje mokėsi apie 1500 studentų, universiteto biblioteka turėjo 10 000 tomų, pastatytas naujas pastatas, pavadintas Naujuoju universitetu.
Würzburgo universiteto bibliotekos pastatas
1896 į universitetą (studijuoti Medicinos fakultete) priimta pirmoji moteris. 20 a. pradžioje universitete susiklostė eksperimentinės psichologijos kryptis Würzburgo mokykla. 1937 įkurta astronomijos observatorija. 7–8 dešimtmetyje pastatytas universitetinis miestelis (išplėstas 10 dešimtmetyje–21 a. pradžioje). 1983 01 31 įvykdytas išpuolis prieš universiteto studentus – priešais paskaitų salę buvo pastatyti užnuodyti gėrimai su užrašu, kad karnavalo šventės likučiai dovanojami pirmakursiams (apsinuodijo daugiau kaip 10, vienas mirė; nusikaltimo organizatorių nepavyko nustatyti). 21 a. pradžioje šalia universitetinio miestelio pastatytas dar vienas. 2013 buvo apie 25 300 studentų.
Žymūs studentai ir dėstytojai
Universitete studijavo E. Blochas, F. Brentano, Th. J. Geigeris, E. Gutenbergas, F. von Leydigas, F. A. J. Löffleris, J. M. Meyeris, G. Nachtigalis, H. I. Quincke, Th. Schwannas, Ch. E. Spearmenas, C. Stumpfas, G. J. Vogleris, nobelistai S. A. Arrhenius, H. E. Fisheris, K. Landsteineris, W. H. Nernstas.
Universitete dėstė ir dirbo Th. Boveri, R. J. E. Clausius, L. J. C. Dahnas, A. R. Hantzschas, H. Krahe, O. Külpe, A. A. Kundtas, F. W. J. Schellingas, W. H. Schootky, W. Siewersas, C. Stumpfas, R. Virschowas, O. Th. Volkas, C. Vossleris, U. Wilckenas, J. A. Wislicenusas, nobelistai K. F. Braunas, E. Buchneris, H. zur Hausenas, K. von Klitzingas, M. Th. F. von Laue, H. Michelis, W. H. Röntgenas, H. Spemannas, J. Starkas, W. Wienas.
Lietuviai universitete
Würzburgo universitete nuo 16 a. pabaigos studijavo Lietuvos didikų vaikų, vėliau – A. Baltinis, K. J. Valiūnas ir kiti.