X teòrija, žmonių veiklos motyvacijos ir organizavimo koncepcija, teigianti, kad žmogus iš prigimties yra tingus, nemėgsta darbo ir siekia jo išvengti.
Žmogus yra pasyvus, stokoja ambicijų, nemėgsta atsakomybės ir rizikos, linkęs, kad jam vadovautų kiti. Darbe jam svarbūs tik jo paties interesai, jis nelinkęs rūpintis organizacijos tikslais, dažniausiai priešinasi pokyčiams ir naujovėms, labiausiai vertina savo materialinę gerovę ir saugumą. Toks darbuotojas nėra labai sumanus, todėl lengvai manipuliuojamas, juo negalima visiškai pasitikėti. Jeigu organizacijos vadovai tiki, kad jų darbuotojai atitinka X teorijos nuostatas, vadovauti darbuotojams ir įgyvendinti organizacijos tikslus jie siekia prievartą derindami su materialiniu skatinimu. Vadovavimas yra autokratinis, remiasi darbuotojų privertimu dirbti (taip pat ir grasinant, kitokiu psichologiniu spaudimu), griežta darbuotojų priežiūros ir kontrolės sistema, skatinimu už tinkamą nurodymų vykdymą ir baudimu už netinkamą elgesį, vienasmenišku sprendimų priėmimu neatsižvelgiant į pavaldinių nuomonę apie juos. Dėl organizacijos nesėkmių vadovai dažniausiai kaltina pavaldinius, o ne darbo organizavimo, darbuotojų apmokymo trūkumus ar nepalankias išorines aplinkybes.
X teoriją išdėstė D. McGregoras knygoje Įmonės žmogiškasis aspektas (The Human Side of Enterprise 1960), priešpriešindamas jai Y teoriją, kurią laikė pažangesne ir tinkamesne modernioms organizacijoms.
X teorija, jo požiūriu, susijusi su pasenusiais valdymo metodais, pirmiausia su teilorizmu.
1613