Ross Yana (Jana Ros) 1973 02 06Maskva, teatro režisierė. 1991–92 studijavo Rusijos teatro meno akademijoje Maskvoje. 1995 baigė Quinnipiaco universitetą Hamdene (Konektikuto valstija; masinės komunikacijos bakalauro studijas), 2006 – Yale’io universiteto dramos mokyklą (magistro studijas). Dėstė teatro disciplinas, sukūrė eksperimentinių filmų, režisavo televizijos kanalų HBO, Paris Première, E! ir kitų laidų.
2006 gavusi Fullbrighto stipendiją atvyko į Lietuvą kurti spektaklių. 2018–20 dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (teatro režisūros magistro studijų kurso vadovė). 2019–22 buvo Dramos teatro Ciuriche viena iš 8 nuolat reziduojančių režisierių. Nuo 2023 bendradarbiauja su teatru Berliner Ensemble Berlyne. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Korėjoje, Vokietijoje, Rusijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje ir kitose šalyse režisavo klasikos veikalų (W. Shakespeare’o, A. Čechovo, H. Ibseno, H. K. Laxnesso) ir šiuolaikinių dramaturgų (R. W. Fassbinderio, Sarah Ruhl, E. Jelinek, Lolos Arias, Aleksandro Molčianovo, Franzo Xaverio Kroetzo, Michailo Durnenkovo) pjesių.
Yana Ross
Y. Ross. Spektaklio Tadeuszo Słobodzianeko Mūsų klasė scena (2013, scenografas M. Jacovskis, kostiumų dailininkas Zane’as Pihlstromas, pirma iš kairės Zocha – R. Valiukaitė; Lietuvos nacionalinis dramos teatras)
Daugiau kaip 10 dramos ir operos spektaklių pastatė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Jaunimo teatre Vilniuje, OKT / Vilniaus miesto teatre, Klaipėdos muzikiniame teatre. Y. Ross suaktualino klasikinę dramaturgiją (H. Ibseno Meistras Solnesas 2009, A. Schnitzlerio 10 dialogų apie meilę 2010, A. Čechovo Trys seserys 2017, Vienos miško pasakos 2019, pagal Ö. von Horváthą, Auksinis scenos kryžius 2020), režisavo šiuolaikinių autorių pjeses (E. Jelinek Bembilendas 2007, R. W. Fassbinderio Juodoji našlė (Laisvės kaina) 2008, Mikos Myllyaho Chaosas 2011), tarp jų – ir lietuvių dramaturgų (L. S. Černiauskaitės Liučė čiuožia 2007, Gabrielės Labanauskaitės Raudoni batraiščiai 2012), spektaklius pagal jų kūrinius (Apmąstant omarą 2023, pagal Davido Fosterio Wallace’o esė ir kitus kūrinius), nagrinėjo Holokausto temą (Tadeuszo Słobodzianeko Mūsų klasė 2013, Auksinis scenos kryžius 2014, pirmoji režisierė moteris, gavusi šį apdovanojimą). Spektakliuose dažniausiai aptariamos aktualios, skaudžios, sudėtingos temos, šiuolaikinės visuomenė situacija, būdinga vizualumas, dinamiškumas, ansambliškumas.
1706