Ylavos apskritis

Ylavõs apskrits (vokiečių k. Kreis Eylau, Kreis Preussisch‑Eylau), Prūsijos administracinis teritorinis vienetas. Sudarytas 1818 smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Priklausė Karaliaučiaus apygardai. Sudarė dalį Mažosios Lietuvos regiono. Centras – Ylava. 1818 apskrities plotas buvo apie 1200 km², 1939 – 1228 km² su 56 385 gyventojais. Apskričiai priklausė 3 miestai, 10 valsčių, 111 seniūnijų.

Iki 16 a. apskrities teritorijoje gyventojų daugumą sudarė prūsai notangai, kuriems katalikų bažnyčiose pamokslai būdavo verčiami į gimtąją kalbą. Vėliau daugėjo kolonistų vokiečių. Nuo 16 a. apskrityje (daugiausia jos šiaurėje) apsigyveno sulietuvėjusių nadruvių, dalis notangų virto Mažosios Lietuvos lietuviais (lietuvininkais), jiems pamaldos buvo laikomos lietuvių kalba (pvz., Almenhausene, Mühlhausene, Toravoje). 16 a.–18 a. pradžioje dalis prūsų sulietuvėjo, vėliau dauguma vietos gyventojų – suvokietėjo; vokiečių daugiausia įsikūrė apskrities vakaruose, lenkų – pietuose.

1945 Ylavos apskritis panaikinta, jos diduma atiteko SSRS (sudarytas Kaliningrado srities Bagrationovsko rajonas), pietinis pakraštys – Lenkijai.

Apskrities teritorijoje būta daug gamtos paminklų, baltų dievų kultui skirtų šventųjų ąžuolų, liepų (vien Toravos apylinkėse iki 1945 buvo 417 senų liepų). Gausu aukų, arba velnio, akmenų.

415

553