Ylavõs mšis, Prūsijos ir Rusijos karo su Prancūzija mūšis, įvykęs 1807 02 07–08 ties Ylava.
Į rytus žygiuojančiai Napoleono I kariuomenei (75 000 žm., 200 pabūklų; vadai L. N. Davout, N. J. de Dieu Soultas ir M. Ney) veržtis į Karaliaučių siekė sutrukdyti Rusijos kariuomenė (400 pabūklų; vadas L. A. G. Benningsenas, vienam junginių vadovavo P. Bagrationas), kuri užėmė pozicijas į šiaurės rytus nuo Ylavos, prie kelių į Karaliaučių ir Friedlandą, ir Prūsijos armija (vadas A. Lestokas); jungtinę armiją sudarė 76 000 karių. Auštant prasidėjęs mūšis vyko permainingai: po sėkmingo rusų pėstininkų puolimo rusų kavalerija prasiveržė beveik iki pat Napoleono I būstinės, bet prancūzų kavalerija po įnirtingos kovos privertė rusus trauktis. Apie 12 h į mūšį įsitraukęs L. N. Davout korpusas privertė trauktis rusų kairįjį sparną, bet apie 17 h į mūšio vietą atžygiavęs Prūsijos korpusas (6000 žm.) atakavo ir nustūmė prancūzų dešinįjį sparną.
Ylavos mūšis baigėsi apie 21 h, nė vienam priešininkų neįgijus persvaros. Mūšyje žuvo mažiausiai apie 15 000 prancūzų, apie 15 000 Prūsijos ir Rusijos karių. Šis mūšis – pirmoji ženkli Napoleono I karinė nesėkmė.