ypatingasis taškas
diferencialinių lygčių ypatingieji taškai: a – mazgo taškas, b – balno taškas, c – sūkurio taškas, d – centras
ypatngasis tãškas, taškas, kuriame netenkinama diferencialinės lygties = f(x, y) Cauchy uždavinio vienaties sąlyga. Kai funkcija f(x, y) pakankamai mažoje taško (x0, y0) aplinkoje neturi kitų ypatingųjų taškų, taškas (x0, y0) vadinamas izoliuotuoju ypatinguoju tašku. Svarbiausias ypatingasis taškas yra neapibrėžtumo taškas, t. y. . Pvz., diferencialinė lygtis , kurioje a, b, c, k – realieji pastovūs skaičiai, tenkinantys sąlygą ak – bc ≠ 0, turi vienintelį izoliuotąjį ypatingąjį tašką: O(0, 0). Tiesine transformacija ξ = αx + βy, η = γx + δy, kurioje α, β, γ, δ – realieji pastovūs skaičiai, tenkinantys sąlygą αδ – βγ ≠ 0, duotoji diferencialinė lygtis pakeičiama paprastesne lygtimi , kai charakteristinės lygties šaknys λ1 ir λ2 yra skirtingos.
Kai λ1 ir λ2 yra to paties ženklo realiosios šaknys, gaunamos tokios diferencialinės lygties integralinės kreivės: η = ξ = 0, (η ≠ 0). Kai ξ → 0, šios integralinės kreivės artėja prie izoliuotojo ypatingojo taško ξ = 0, η = 0. Jos liečia Oξ ašį (pav., a). Izoliuotieji ypatingieji taškai ξ = 0, η = 0 ir x = 0, y = 0 vadinami paprastaisiais mazgais. Kai λ1 ir λ2 yra realieji ir priešingų ženklų skaičiai, pažymėjus gaunama . Šiuo atveju į izoliuotąjį ypatingąjį tašką ξ = 0, η = 0 įeina tik keturi spinduliai: η = 0 (ξ ≠ 0); ξ = 0 (η ≠ 0) (pav., b). Kai C ≠ 0, integralinės kreivės neina per tašką ξ = 0, η = 0 ir su spinduliais bendrų taškų neturi. Tokie izoliuotieji ypatingieji taškai ξ = 0, η = 0 ir x = 0, y = 0 vadinami balno taškais. Kai charakteristinės lygties šaknys λ1 ir λ2 yra kompleksinės (λ1 = p + iq, λ2 = p – iq), diferencialinė lygtis yra kompleksinė: . Šiuo atveju transformacijos ξ = αx + βy, η = γ x + δy koeficientus galima parinkti tokius, kad ji būtų: ξ = αx + βy, ; čia ir – kompleksiniai pastovūs dydžiai, jungtiniai atitinkamai α ir β dydžiams. Tada . Įrašius į lygtį išraiškas ξ = u + iv, η = u – iv (čia u ir v – realieji kintamieji) gaunama homogeninė lygtis , kurios bendrasis neišreikštinis sprendinys yra toks: . Remiantis formulėmis u = ρcosϕ, v = ρsinϕ (čia ρ ir ϕ – polinės koordinatės) gaunama, kad . Šios integralinės kreivės plokštumoje (u, v) yra logaritminės spiralės (pav., c). Jos eina per izoliuotąjį ypatingąjį tašką u = 0, v = 0, bet jame neturi apibrėžtos krypties, be galo daug kartų apeina šį tašką ta pačia kryptimi asimptotiškai prie jo artėdamos. Toks pat kokybinis integralinių kreivių vaizdas yra taško x = 0, y = 0 aplinkoje. Toks diferencialinės lygties izoliuotasis ypatingasis taškas x = 0, y = 0 vadinamas židiniu arba sūkurio tašku. Kai λ1 ir λ2 yra grynai menamos (λ1 = iq, λ2 = –iq), gaunama diferencialinė lygtis , kurios integralinės kreivės yra koncentriniai apskritimai u2 + v2 = C2 (pav., d). Jų centras yra izoliuotasis ypatingasis taškas u = 0, v = 0. Šiuo atveju lygties integralinės kreivės yra elipsės, kurių centras yra taške x = 0, y = 0. Toks ypatingasis taškas vadinamas centru arba verpeto tašku.
Diferencialinių lygčių ypatinguosius taškus tyrė J. H. Poincaré, A. Liapunovas, O. Perronas.
L: P. Golokvosčius Diferencialinės lygtys Vilnius 2000.
-mazgas, paprastasis mazgas