Ypatngi valstýbės apsaugõs statai, nepriklausomos Lietuvos įstatyminis aktas, 1919–40 reguliavęs karo padėties režimą. 1919 02 05 priimti Ministrų Kabineto, 1919 03 05 – Valstybės Tarybos. Galiojo iki 1940 07 13.
Ypatingų valstybės apsaugos įstatų publikacija Laikinosios vyriausybės žiniose 1919 Nr. 4 (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)
Pagal Įstatus, karo padėties metu visa vietos administracinė valdžia atitenka Krašto apsaugos ministerijai pavaldiems apskričių karo komendantams. Jie turėjo teisę leisti įsakymus, už kurių nevykdymą administracine tvarka buvo skiriama piniginė bauda iki 5000 litų arba baudžiama kalėjimu iki trijų mėnesių (arba viena ir kita). Įstatai nustatė, kad asmenims, pavojingiems visuomenės tvarkai arba kariuomenei, reikia skirti policijos priežiūrą, ištremti juos į kitą apskritį arba uždaryti į koncentracijos stovyklą; leido sustabdyti arba uždaryti draugijas, bendroves, sąjungas, pramonės ir prekybos įstaigas, sustabdyti laikraščių ir kitų spaudinių leidimą, valstybės civilinių ir savivaldybių įstaigų įsakymų vykdymą, uždrausti gyventojų mitingus ir susirinkimus. Pagal Ypatingus įstatus, už sukilimo prieš valstybę rengimą ar vykdymą, priešvalstybinį kariuomenės ir visuomenės kurstymą, šnipinėjimą, banditizmą ir kitus svarbius nusikaltimus gyventojai galėjo būti perduoti Karo teismui.
1919–20 Ypatingi valstybės apsaugos įstatai palengvino nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimą, vėliau buvo panaudoti valdžiai įtvirtinti, opozicinių partijų ir organizacijų veiklai varžyti. Įteisino ne civilinių, o karinių valstybės institucijų viršenybę, trukdė įgyvendinti konstitucines piliečių teises.
1718