ypatngoji tesena, bylų nagrinėjimo tvarka, kai nėra ginčo ir bylos šalių, turinčių priešingų interesų.
Lietuvoje ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų kategorijas numato Civilinio proceso kodeksas. Šia tvarka nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, fizinio asmens paskelbimo mirusiu ar nežinia kur esančiu, pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu, įvaikinimo, globos ir rūpybos, antstolių ir notarų veiksmų apskundimo, civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo, anuliavimo, dėl teisių pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus atkūrimo, daiktinių teisių ir šeimos teisinių santykių (išskyrus bylas, nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka), hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių, dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo, praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, teismo leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitos bylos, kurios nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.
Ypatingąja teisena bylos nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo pareiškimu ar prašymu teismui. Suinteresuoti asmenys gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus tam tikrus atvejus, t. p. teismas turi teisę konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas sprendimą priima dalyvaujant pareiškėjui.