Zadar (Zãdaras), miestas Kroatijos pietvakariuose, į šiaurės vakarus nuo Splito, prie Adrijos jūros; apygardos centras.
Švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas Zadare
67 300 gyventojų (2021). Prekybos, žvejybos ir keleivių uostas; keltai į Ankoną (Italija), Kornati, Ugljano ir kitas salas. Plentai į Zagrebą, Rijeką, Splitą. Oro uostas. Metalo apdirbimo, chemijos, tekstilės, odos, maisto (daržovių, žuvų perdirbimo), gėrimų (vyšnių likerio Maraskino, nuo 1821) pramonė, matavimo prietaisų gamyba, laivų statyba. Turizmas; jachtų prieplauka.
Universitetas (įkurtas 1396, veikė iki 1807; 2002 atkurtas), Kroatijos meno ir mokslo akademijos institutas. Archeologijos (įkurtas 1830), nacionalinis, antikinio stiklo, jūrų muziejai. Teatras.
2271
Architektūra
Išliko romėnų laikų urbanistinės struktūros dalis (forumas, 3 a., akveduko liekanos), vidurinių amžių miesto planas (išliko miesto sienos Terraferma vartai, 1543, architektas M. Sanmicheli, 19 a. miesto sienų vietoje nutiestos promenados; su kitais 16–17 a. vadinamaisiais Venecijos gynybiniais statiniais Kroatijoje, Italijoje, Juodkalnijoje – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2017). Ikiromaninė rotondinė Šv. Donato bažnyčia (9 a., dabar muziejus), Švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas (įkurtas 1066 prie anksčiau pastatytos bažnyčios), romaninės Šv. Anastazijos katedra ir Šv. Krševano (Chrizogono) bažnyčia (abi 12 a.), gotikinė Šv. Tomo bažnyčia (14 amžius). Renesansiniai gyvenamieji namai, barokiniai 17–18 a. rūmai (tarp jų – Loggia del Comune), klasicistiniai pastatai.
miesto sienos Terraferma vartai Zadare (1543, architektas M. Sanmicheli)
2271
Istorija
Dabartinio Zadaro vietoje nuo 4 a. pr. Kr. buvo ilyrų, nuo 1 a. pr. Kr. – romėnų gyvenvietė (colonia Iulia Iader), vėliau – svarbi Bizantijos tvirtovė (614 atlaikė avarų ir slavų apgultį). Viduriniais amžiais svarbus prekybos centras. Nuo 1069 priklausė Kroatijai, 1125–1358 (išskyrus 1180–1202) – Venecijai (itališkai vadintas Zara), 1358–1409 – Vengrijai, 1409 su visa Dalmatija parduotas Venecijai. 1791–1918 valdomas Habsburgų Austrijos. 19 a. antroje pusėje kroatų tautinio sąjūdžio ir kultūros centras. Pagal 1920 Rapallo sutartį atiteko Italijai.
Per II pasaulinį karą 1943–44 Sąjungininkų 75 kartus bombarduotas; sugriautas. 1947 perduotas Jugoslavijai. 20 a. antroje pusėje išplėtota pramonė. Nuo 1991 nepriklausomos Kroatijos miestas.
2271
-Zara