Žagãrės regiòninis párkas, saugoma gamtinė, kultūrinė ir rekreacinė sritis Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje. Plotas 7140,42 hektaro. Saugomas Švėtės paslėnių ir Žagarės miško kraštovaizdis, jo gamtinė ekosistema ir kultūros paveldo vertybės.
Žagarės ozas
Mūšos tyrelio pažintinis takas ties Miknaičių ežeru
Gamtos objektai
Regioninio parko teritorija yra Žiemgalos žemumos pietvakariniame pakraštyje. Vyrauja lyguminis reljefas (Žagarės-Skaistgirio moreninė lyguma). Paviršius aukštėja pietvakarių link, kur parko pakraštyje driekiasi Linkuvos kalvagūbris. Šiaurės vakarinį parko pakraštį kerta Švėtės slėnis (parko teritorijoje į Švėtę įteka Žiūrelis, prasideda Katmilžis, Vilkija ir jų intakai – Vilkyčio, Kvietupio, Vilkytės, Skardupio ir kiti upeliai). Šioje upės atkarpoje yra 2 tvenkiniai – Žvelgaičių ežeras (plotas 26,5 ha, ilgis 1,22 km, didžiausias gylis 1,80 m) ir Žagarės miesto tvenkinys. Slėnio kraštovaizdį paįvairina ozų fragmentai (sovietmečiu eksploatuotų karjerų vietoje telkšo keli vandens telkiniai), dolomitinės atodangos. 53,3 % parko ploto užima miškai (Žagarės, Rukuižių, Pabalių), 8,1 % – pelkės (Mūšos tyrelio pelkė), 0,4 % – vandens telkiniai, likusią dalį – žemės ūkio naudmenos, gyvenvietės ir kita.
Parke yra 8 gamtiniai draustiniai: 4 botaniniai (Dilbinėlių, Didmargio, Pabalių, Švėtės), Žagarės botaninis zoologinis, Gaudikių geomorfologinis (saugoma išraiškingiausia į regioninį parką patenkanti Linkuvos kalvagūbrio dalis – Gaudikių moreninis kalvagūbris) ir Mūšos tyrelio telmologinis.
Gamtos paveldo objektai: geologiniai – Švėtės upės šlaituose atsiveriančios dolomitinės atodangos, Žagarės atodanga, Tyrelio akmuo, hidrogeologiniai – Švedpolės šaltinis, geomorfologiniai – vaizdingas Žagarės ozas, botaniniai – Žagarės miško veimutinė pušis, Žagarės šermukšnis.
5-ios buveinių apsaugai svarbios teritorijos – Pabalių miškas ir Švėtės upės slėnis, Dilbinėlių, Mūšos tyrelio, Žagarės miškai, Žagarės ozas. Paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje – Mūšos tyrelio pelkėje – saugoma dirviniai sėjikai, tikučiai, migruojančių baltakakčių žąsų ir želmeninių žąsų sankaupų vietos.
Augalija
Žagarės regioninio parko teritorijoje randama 936 rūšys augalų (43 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą). Auga veimutinė pušis, plačialapė klumpaitė, didžioji astrancija, aukštoji gegūnė.
Gyvūnija
Gyvena stirnos, taurieji elniai, lūšys, vilkai, lapės, bebrai, t. p. 5 retos saugomos šikšnosparnių rūšys. Parke stebimi tetervinai, gervės, dirviniai sėjikai, juodieji gandrai, balinės pelėdos. Yra varliagyvių (kūdrinės varlės, nendrinės rupūžės) ir roplių (paprastoji angis, gluodenas, gyvavedis driežas), nemažai bestuburių rūšių.
žalvarinis puošniažygis (Carabus nitens)
rudakis satyriukas Coenonympha hero
akiuotasis satyras Lopinga aachine
Kultūros vertybės
Žvelgaičio, Raktuvės piliakalniai, pilkapiai, dvaro sodybos pastatų ansamblis, daug 19 a. pastatų. Įsteigtas dvaro sodybos pažintinis dendrologinis takas. Žagarės urbanistinis draustinis.
Kitos lankytinos vietos
Pažintiniai takai: Žagarės ozo (žiedinis, ilgis 2,4 km, yra regykla Voras), Mūšos tyrelio (žiedinis, ilgis 6,7 km, įrengtas medinis apžvalgos bokštelis).
Žagarės regioninis parkas įsteigtas 1992. 2008 prie parko prijungta Mūšos Tyrelio pelkė ir Rukuižių bei Pabalių miškų kompleksai (parko plotas padidėjo nuo 4930 iki 7140,42 hektaro). Parko direkcija ir Lankytojų centras (jame veikia ekspozicija) įsikūrę Žagarėje.
1323
2271