„Żagary“, Vilniaus literatų (daugiausiai – poetų) grupuotė, gyvavusi 1931–34. Įkūrė T. Bujnickis, Cz. Miłoszas, J. Zagórskis, vėliau įsiliejo J. Putramentas, M. Kotlickis, A. Rymkiewiczius ir kiti. Būrėsi apie to paties pavadinimo (nuo lietuvių kalbos žodžio žagarai) mėnraštį, iš viso iki 1934 kovo išleista 12 numerių (1931–32 ėjo kaip laikraščio Słowo literatūrinis priedas; 1932 ta pati grupuotė dar leido žurnalą Piony – kaip laikraščio Kurier Wileński priedą, išleista 5 numeriai). Priskiriama vadinamojo Antrojo avangardo lenkų literatūros kartai, išsiskyrusiai katastrofizmo, artėjančio istorinio kataklizmo idėjomis, Vakarų kultūros žūties nuojautomis, panieka miesčioniškam prisitaikėliškumui. Grupuotės atstovai tęsė vilnietiškojo romantizmo tradicijas, keistas pagal moderniosios poezijos nuostatas; savo veikloje propagavo regiono kultūrą, nemaža dėmesio skyrė lietuvių, baltarusių literatūrai. Daugelis narių vėliau tapo garsiais rašytojais.
L: T. Bujnicki Apie literatūrinę „Žagarų“ grupę ir ne tik: Mokslinių straipsnių rinkinys Vilnius 2018.
2271