žãgrė, 13–17 a. Rusios, Rusijos, 13–16 a. baltų tautų ariamosios žemės ploto vienetas.
Rusioje iki 16 a. žagrė (rusiškai socha) buvo neapibrėžto dydžio, dažniausia dviejų arba trijų valstiečių dirbama žemė. Vėliau nusistovėjo 300–550 ha žagrės dydis. Iki 17 a. antros pusės nuo žagrės buvo imamos prievolės, mokami mokesčiai.
Baltų tautų žagrė – dviejų jaučių jungo arba vieno arklio per metus įdirbamas plotas.
Lietuvoje mokesčiai nuo žagrės (pakeitė pasėdžius ir rinkliavas) buvo imami tik didžiojo kunigaikščio valsčiuose Žemaitijoje 15 a.–16 a. antroje pusėje: nuo dviejų jaučių žagrės – 30, nuo vieno arklio žagrės – 15 grašių; tai sudarė apie 80 % valstiečių duoklių didžiajam kunigaikščiui.
Lietuvoje žagrę 15–16 a. pakeitė dūmas ir sėjamosios statinės, 16 a. antroje pusėje – valakas, Mažojoje Lietuvoje 14–15 a. – ūbas ir margas.
683