Zãgrebo architektūrà
Seniausieji rajonai Kaptolas (su arkivyskupo rezidencija) ir Gradecas išsidėstę ant kalvų, juose – gotikinė Šv. Stepono katedra (pradėta 11 a., pastatyta 13–15 a., neogotikinis fasadas, 19 a.), Šv. Morkaus bažnyčia (13–15 a., perstatyta 17–19 a.), 13–18 a. įtvirtinimų liekanos su Lotrščako bokštu (13 a.), Akmeniniais vartais.
Meno paviljonas Zagrebe (1898, architektai F. Korbas, K. Gierglas, H. Helmeris, F. Fellneris)
Ant Medvedgrado kalvos – tvirtovė (1254), Mirogojaus rajone – kapinės (laidojama nuo 1876) su Jėzaus Kristaus Karaliaus bažnyčia (1883–1914, architektas H. Bollé), senamiestyje – Kroatijos mokslų ir menų akademijos (1880, architektas F. von Schmidtas), Centrinės geležinkelio stoties (1892, architektas F. Pfaffas) rūmai, meno paviljonas (1898, architektai F. Korbas, K. Gierglas, H. Helmeris, F. Fellneris). 19 a. antroje pusėje susiklostė taisyklingo plano naujasis miesto centras su eklektiniais visuomeniniais pastatais: Kroatijos operos teatro (1895, architekūrinė bendrovė Fellner & Helmer), Nacionalinės ir universitetinės bibliotekos (1913, architektas R. Lubynskis) rūmais, Šv. Blažiejaus bažnyčia (1915), birža (pradėta 1920, abiejų architektas V. Kovačićius, 1927 baigė architektai H. Ehrlichas, A. Albini, M. Kauzlarićius; dabar Kroatijos nacionalinis bankas).
Kiti raiškesni 20 a. pirmos pusės pastatai: Fuhrmanno vila (1935, architektas S. Planićius), Prancūzų paviljonas (1937, architektas R. Camelot, inžinierius B. Lafailleʼis, restauruotas 2014), Kroatijos dailininkų sąjungos rūmai (1938, architektai H. Bilinićius, J. Horvatas, skulptorius I. Meštrovićius).
Po II pasaulinio karo intensyviai užstatinėta teritorija tarp Savos upės ir geležinkelio. Žymesni 20 a. pabaigos–21 a. pradžios pastatai: Zagrepčanka (1976, architektai S. Jelinekas, B. Vinkovićius), Šv. Jono Evangelisto bažnyčia (1991–2009, architektai A. Uchytilius, R. Waldgoni), Zagrebo arena (2008, architektūrinė bendrovė UPI–2M), Lėlių teatro (2004, architektai N. Kondža, M. Melena), Zagrebo šokio centro (architektūrinė bendrovė 3LHD), Šiuolaikinio meno muziejaus (abu 2009, architektas I. Franićius), Muzikos akademijos (2015, architektas M. Šosteričius) rūmai, dangoraižiai – Cibona (1987, architektas M. Hržićius), Sky Office (2007, architektūrinė bendrovė Anin-Jeronim-Fitilidis & Partner).
Muzikos akademijos rūmai Zagrebe (centre; 2015, architektas M. Šosteričius)
2271
-Zagrebas