„Žaibas“, spaustuvė, veikusi Vilniuje (1919–28) ir Kaune (1922–48). Vilniuje spausdino lietuvių leidinius (laikraštį Vilniaus garsas, žurnalą Pavasaris), baltarusių laikraščius (Nasza ziemia ir kitus). Vilnių okupavus Lenkijai ir suvaržius lietuvių ir baltarusių spaudą 1922 dalis įrenginių perkelta į Kauną. Spausdino Žaibo leidyklos leidinius, religinę literatūrą, laikraščius Aušra, Lietuvos studentas, Mūsų laikraštis, Studentų dienos, Verslas, žurnalus Yla, Jaunimo vadas, Lietuvos auto, Meno kultūra, Mokykla ir visuomenė, Moteris, Radijo bangos, Sargyba, Vadovė. 1940 nacionalizuota. Nacių okupacijos laikotarpiu spausdino savaitraštį Į laisvę (1941–42), žurnalą Savaitė. 1944 dalis spaustuvės darbuotojų pasitraukė į Vokietiją ir išsivežę dalį įrenginių pabėgėlių stovyklose spausdino lietuvių laikraščius.
Žaibo spaudinys – Maldų rinkinėlis (1933)
Po karo buvo spausdinami sovietų laikraščiai Tarybų Lietuva, Valstiečių laikraštis ir įvairios brošiūros. 1948 spaustuvės įrenginiai pervežti į Vilnių ir sujungus su popieriaus gaminių fabriku Popieris įkurta Juliaus Janonio spaustuvė. 1940 veikė keturi linotipai, viena rotacinė ir penkios plokščios spausdinimo mašinos, cinkografijos įrenginiai. 1940 dirbo 76, 1947 – 130 darbuotojų. Vadovai: J. K. Valaitis (1930–36), A. Daugirdas (1936–40), K. Norkūnas (1945), L. Rimkaitis (1945–46), J. Kosmauskas (1946), L. Juškevičius (1946–47), M. Ugianskis (1947–48).