žaibo karas

žabo kãras, blckrygas (vok. Blitzkrieg < Blitz – žaibas + Krieg – karas), greitàsis kãras, greitojo karo teorija. Autoriumi laikomas A. von Schlieffenas, vienu geriausių įgyvendintojų ir teoretikų – H. W. Guderianas. Naudojo Vokietijos kariuomenė per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Žaibo karą siekta laimėti per trumpiausią laiką, priešui nespėjus mobilizuoti arba išskleisti savo ginkluotųjų pajėgų. Pergalę turėjo lemti veikiančiosios kariuomenės greitas koncentravimas ir išskleidimas, strateginis staigumas, labai stiprus pirmasis smūgis, priešo pajėgų apsupimas ir sunaikinimas. Antrojo pasaulinio karo pradžioje žaibo karo strategija buvo sėkminga, vėliau, susilyginus jėgoms ir netekusi pranašumo ore, nacių Vokietija nebegalėjo suduoti stiprių sutelktų smūgių ir ekonomiškai palaikyti žaibo karą.