žaibolaidis
žaibolaidis
žaibólaidis, įrenginys, saugantis statinius, elektros įrenginius ir linijas nuo tiesioginių žaibo smūgių. Žaibolaidį sudaro ant atramų metalinis vertikalus strypas (strypinis žaibolaidis) arba horizontaliai ištemptas plieninis lynas (lyninis žaibolaidis) virš arba šalia saugomo statinio, ir įžeminimo įrenginys, kurio įžeminimo varža ne didesnė kaip 40 Ω. Žaibo išlydžiui artėjant prie žemės, žaibolaidyje formuojasi išlydžio gija (strimeris), kuri jungiasi su išlydžiu ir sudaro laidžią grandinę debesyse sukauptam elektros krūviui nutekėti į žemę. Strypinio žaibolaidžio apsaugos zona yra maždaug kūgio formos, kurio viršūnės kampas 45°, lyninio – trikampės prizmės formos, kurios viena briauna sutampa su lynu. Strypiniais žaibolaidžiais saugomi pramoniniai, visuomeniniai ir gyvenamieji pastatai, elektros įrenginiai. Oro elektros linijas saugo lyninis žaibolaidis – laidas, einantis virš pagrindinių laidų ir įžemintas prie kiekvienos atramos. Žaibolaidis dažniausiai gaminamas iš plieninių cinkuotų vielelių. 1752 žaibolaidį išrado B. Franklinas.
strypinio žaibolaidžio schema: a – medinis pagrindas, b – betoninis pagrindas; 1 – strypas, 2 – atrama, 3, 4 – įžeminimas