žaidimas

žaidmas, liaudies choreografijos kūrinys, kuriame choreografija susipina su žaidybiniais veiksmais. Pagrindiniai žaidybiniai veiksmai – gaudymas, mušimas, spėjimas užrištomis akimis, lindimas pro vadinamuosius vartus, kito žaidėjo pasirinkimas, juokinimas, užduočių atlikimas išsiperkant fantus. Judesiai dažnai yra menkai susiję arba visiškai nesusiję su muzika. Užsienio tyrinėtojai šį žanrą dažniausiai vadina dainuojamuoju žaidimu (angliškai singing game). E. Morkūnienė lietuvių liaudies žaidimus vadino šokamaisiais, atskyrė juos nuo varžybinių, pagrindiniu požymiu laikė judesių ir dainos teksto siužetinę sąsają. K. Poškaičio nuomone, kad svarbesnis žaidimų požymis yra judesių ir muzikos pritarimo laisvas ryšys. L. Sauka pagal tautosakos pobūdį žaidimus suskirstė į dialoginius ir dainuojamuosius. Z. Slaviūnas analizavo žaidimų judesių ir poetinio teksto ryšį, išskyrė vaizduojamuosius, arba miminius (vaizduojami darbai, augalų vegetacija), ir vaidinamuosius, arba pantomiminius (su draminiais elementais).

Pateikėjai neretai negali tiksliai įvardyti žaidimo ir ratelio skirtumų, dažnai šokimą ratu vadina žaidimu, nors jis ir neturi žaidybinių motyvų, pasižymi ratelio žanrui būdinga choreografija. Šokamuosius žaidimus paprastai lydi daina, ji dažnai skamba prieš žaidybinį veiksmą (Jerubė). Neretai yra dainuojama judant priešpriešiais, pasirenkant kitą porą ar atliekant kitus veiksmus (Jievaro tiltas, Snaudalė). Vaikų žaidimai dažnai pradedami skaičiuotėmis. Kaip atskiras vaikų žaidimų pogrupis išskiriama suaugusiųjų su vaikais atliekami žaidinimai – kykojimai, sūpavimai, maldymai, juokinimai, mylavimai (Katu katu katutės, Kėku kėku, Virė virė košę).

Užsienio tyrinėtojai žaidimus dažniausiai priskiria vien vaikų folklorui, bet Lietuvoje (t. p. gretimose Rytų Europos šalyse) žinomi ir jaunimo bei suaugusiųjų žaidimai. Jaunimo žaidimai buvo vaikinų ir merginų bendravimo tradicinė forma, per juos jaunuoliai galėdavo išreikšti palankumą, dėmesį, požiūrį, jiems būdinga meilės, piršlybų, vedybų tematika. Jaunimo žaidimus žaisdavo per adventą ir Kalėdas (Svotai, Jaščeras, Sesulės), per Sekmines ir Jonines (Vestuvės), vestuves (Laumė, Motinėle širdele).

L: J. Lingys Lietuvių liaudies žaidimai Vilnius 1955; L. Sauka Lietuvių liaudies žaidimų ir šokių tautosaka / Lietuvių tautosaka t. 5 Vilnius 1968; M. Grigonis 200 žaidimų Vilnius 1988.

2412

dainuojamasis žaidimas; šokamasis žaidimas; dialoginis žaidimas; vaizduojamasis žaidimas; miminis žaidimas; vaidinamasis žaidimas; pantomiminis žaidimas