žaidmas kãmuoliu (nahuatlių k. ōllamaliztli), žaidmas svediniu (etnografijoje), Centrinės Amerikos senųjų tautų sportinis žaidimas, turėjęs ritualo elementų. Dažnai vaizduojamas meno kūriniuose, aprašomas kronikose. Pradėtas žaisti maždaug 1400 pr. Kr. ar anksčiau. Žaidimo aikščių (tlachtli) randama nuo Nikaragvos iki Jungtinių Amerikos Valstijų Arizonos valstijos (21 a. pradžioje buvo rasta apie 1500). Aikštė – stačiakampio formos, nuožulniomis šoninėmis sienomis. Žaidimo taisyklės nežinomos; įvairiuose kraštuose įvairiu laiku skyrėsi. Mituose žaidimas kamuoliu vadinamas dienos ir nakties dievybių kova. Manoma, žaidėjai turėjo išlaikyti sunkų (dažnai daugiau kaip 4 kg) vientisą kaučiuko kamuolį ore, atmušinėdami jį klubais, pečiais, alkūnėmis ar lazdomis. Maždaug 10 arų aikštės šonuose atsirado du vertikalūs akmeniniai žiedai (simbolizavę saulėtekį, saulėlydį ar ekvinokciją), pro kuriuos reikėjo permesti kamuolį (saulė, mėnulis, žvaigždės).
žaidimo kamuoliu scenos bareljefas (8 a.), rastas Toniná archeologinėje vietovėje (Chiapaso valstija, Meksika), saugomas Nacionaliniame antropologijos muziejuje Meksike
Žaidėjai dėvėdavo apsaugas; tai buvo jėgos žaidimas, dažnai būdavo sužeistų, net žuvusių. Manoma, žaidimu kartais būdavo sprendžiama karo baigtis, belaisviai kovodavo dėl gyvybės ar laisvės. Užkariautojai ispanai dėl pagoniškos prasmės žaidimą kamuoliu uždraudė. Jo atmaina ollama (ulama) tebežaidžiama atokiuose Centrinės Amerikos regionuose.
žaidimo kamuoliu aikštė Ušmalyje