žaizdras

žazdras, kalvio dirbtuvės įrenginys metalui kaitinti. Būna pailgos ketursienės krosnies pavidalo. Įrengiamas dažniausiai kalvės gale. Žaizdro ugniavietė (kai kada dvi) apskrita anga sujungta su odinėmis dumplėmis (dumtos rankomis, vėliau – kojine pamina sukamu ratu arba rankomis, kojine pavara sukamu ventiliatoriumi, dar vėliau – elektriniu ventiliatoriumi). Žaizdras daromas iš molio ir akmenų, iš akmenų ir plytų, tik iš plytų ir iš metalo. Būna be gaubto ir su gaubtu, mūrytu iš plytų arba padarytu iš skardos. Europoje (ir Lietuvoje) naudojamas nuo metalų lydymo ir kalimo pradžios (8–5 a. pr. Kr.); dabartinio pavidalo žaizdras radosi 15–16 amžiuje. 21 a. pradžioje smulkiems kalvystės darbams naudojami fabrikinės gamybos surenkamieji dujiniai arba angliniai žaizdrai su rankiniais, kojiniais arba elektriniais pūtikliais.