Žakèrija (pranc. Jacquerie), antifeodalinis valstiečių sukilimas Šiaurės Prancūzijoje 1358. Kilo dėl Šimtamečio karo sukeltos ekonominės suirutės, samdytų anglų ir prancūzų kareivių plėšikavimų, padidėjusių mokesčių (karaliui ir kitiems senjorams, patekusiems į nelaisvę Poitiers mūšyje, išpirkti) ir prievolių (sugriautoms pilims šalia Paryžiaus atstatyti). Prasidėjo 05 28 Saint‑Leu‑d’Esserent’o miestelyje (Beauvais sritis) kaip atsakas į kareivių plėšikavimą, per kelias dienas apėmė Pikardiją, Île-de-France’o šiaurę, dalį Normandijos ir Šampanės. Sukilusius valstiečius (aristokratai juos paniekinamai vadino gerais vaikinais, pranc. Jacques Bonhomme; iš čia sukilimo pavadinimas) rėmė amatininkai, smulkūs pirkliai, kai kurie miestai (pvz., Meaux, Beauvais, Senlis, Montdidier). Sukilėliai griovė ir degino pilis, dvarus, turtingųjų namus, naikino prievolių dokumentus, žudė bajorus. 06 10 prie Mello (dabar Oise’os departamentas) Navaros karaliaus Karolio II Piktojo kariuomenė sutriuškino sukilėlių didžiausią būrį, kurio vadas G. Cale’is apgaule paimtas į nelaisvę ir nukankintas. Iki 06 24 bajorai nužudė apie 20 000 sukilėlių, Žakerija galutinai nuslopinta rugsėjį.
Žakerijos pradžia (Prancūzijos arba Šv. Dionizo kronikos iliuminacija, 14 a. pabaiga, Britų biblioteka)