Zakopanės stilius

vila Po kėniais Zakopanėje (1897, architektas S. Witkiewiczius)

Zakopãnės stlius, Lenkijos architektūros ir taikomosios dailės stilistinė tendencija. Zakopanės stiliaus atsiradimas siejamas su Arts and Crafts Movement idėjomis, secesijos principais. Susiklostė apie 1890, reiškėsi 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Zakopanėje ir jos apylinkėse. Zakopanės stiliaus iniciatorius ir teoretikas – S. Witkiewiczius (vilos Zakopanėje – Koliba 1893, dabar Zakopanės stiliaus muziejus, Po kėniais 1897). Pastatams būdinga Tatrų kalniečių (daugiausia Podhalės regiono) tradicinės medinės architektūros formos – aukšti stogai su langais ir frontonais, drožinėti prieangiai ir verandos. Zakopanės stilių plėtojo W. Eljaszas‑Radzikowskis (1840–1905), W. Matlakowskis (1850–95), J. Wojciechowskis (1874–1942). Zakopanės stilius turėjo įtakos 20 a. pirmos pusės Lenkijos taikomosios dailės raidai.

Švenčiausiosios Jėzaus Širdies koplyčia Zakopanėje (pašventinta 1907, architektas S. Witkiewiczius)

2271