žalà, neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytas neigiamas poveikis įvairiems objektams. Reiškiasi objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo gerųjų savybių praradimu, visišku jo sunaikinimu ir kita. Pagal sužaloto ar prarasto objekto pobūdį skiriama žala turtui (turtinė žala) ir asmeniui (neturtinė žala), pagal neteisėto veikimo ar neveikimo ir žalos santykį – tiesioginė (reali) ir netiesioginė (negautos pajamos), pagal padarytos žalos kompensavimo galimybę – visiškai ir iš dalies kompensuojama.
Civilinė atsakomybė kyla padarius žalą teisės ginamiems ir saugomiems objektams (jei asmuo patiria tam tikrus praradimus, bet teisė tokio intereso negina, žalos teisės prasme nėra). Žala nesiejama su neigiamą poveikį patyrusio objekto ekonomine verte – žala gali atsirasti ir tada, kai padaroma ekonomiškai neįvertinamiems, nematerialiems objektams (pvz., žmogaus garbei, reputacijai), t. p. materialią išraišką turinčiai, bet negalinčiai būti įvertintai pinigais vertybei (pvz., žmogaus kūnui, organams). Dėl neteisėtų veiksmų žalą patyręs asmuo įgyja teisę iš žalą padariusio asmens reikalauti iki pažeidimo buvusios padėties atstatymo; tai ne visada įmanoma, pvz., sužalota sveikata, įžeista asmens garbė ar orumas yra neatstatomi ir gali būti kompensuojama tik dalis patirtos žalos arba atlikta nukentėjusiojo asmens satisfakcija.
Žala gali būti atlyginama natūra ar kompensuojama pinigais. Pinigais įvertinta žala vadinama nuostoliais. Įvertinant žalos dydį pinigais taikomi 3 metodai: objektyvusis (abstraktusis; apskaičiuojama sunaikinto ar sugadinto turto, sužalojus asmenį – darbo jėgos rinkos vertė), subjektyvusis (konkretusis; apskaičiuojamas skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties priimant sprendimą ir hipotetinės jo turtinės padėties, kuri egzistuotų neįvykus asmens teisių ir interesų pažeidimui) ir pragmatinis (žala apskaičiuojama remiantis protingumo kriterijumi atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes). Siekiant kuo teisingiau nustatyti nuostolių dydį objektyvusis ir subjektyvusis metodai civilinės teisės tradicijos šalyse dažniausiai taikomi kartu. Pragmatinis metodas taikomas bendrosios teisės tradicijos šalyse.
Lietuvoje asmens teisė į teisingą patirtos žalos atlyginimą įtvirtinta Konstitucijoje (1992). Žalos kompensavimo tvarką reglamentuoja Baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso (abu 2002, įsigaliojo 2003) kodeksai.
nuostoliai
1431