žálčio kùltas, įvairiuose tikėjimuose – žalčių gerbimas. Priskiriamas zoolatrijai.
Žalčio kultas lietuvių mitologijoje
Lietuvių mitologijoje žaltys buvo laikomas chtoniškų, gyvybinių galių įkūnytoju, gerąja namų dvasia, globėju. Žalčiai laikyti namuose, maitinti, jiems aukota gaidžiai, viščiukai. Sakmėse pasakojama apie žalčius, arba namines gyvates, kurios gyveno kartu su žmonėmis sodybose, ir apie sutiktas miške. Sakmėse žalčio pagrindinė funkcija – teikti gerovę namams, kuriuose gyvena. Sakyta, kad tokie namai yra laimingi, į juos netrenkia žaibas, aplenkia ligos, geriau auga gyvuliai. Kita žalčių funkcija – draugystė su vaikais. Žalčiai su vaikais miegodavę vienoje lovoje, valgydavę iš vieno indo, kartu žaisdavę. Jei koks vaikas žaltį nuskriausdavo, žaltys jam nekeršydavęs. Žalčiams priskiriama ir teisingumo vykdymo funkcija – skriaudų žalčiai nedovanodavę. Populiarus sakmės motyvas, kaip žaltys, netekęs tvarte padėtų kiaušinių, apnuodijo puodynę pieno, bet pamatęs grąžintus kiaušinius puodynę apvertęs.
žalčio kultas (kryžius su žalčių, saulės ir tripirščių antropomorfinių būtybių kompozicija, 19 a. pab., Šilelio kapinės, Kupiškio rj.)
Krikščionybės paveiktose sakmėse išryškinamas žalčio demoniškumas, pabrėžiamas kerštingumas. Pasakojama, kad įpykęs žaltys žmogų lupa uodega, apspjauna, tada žmogus apanka ir miršta. Nužudžius žaltį, kiti žalčiai dažniausiai keršija – pasmaugia žudiką arba jo artimąjį, išpjauna gyvulius.
Lietuvių liaudies mene dažnai aptinkama gyvatė ar žaltys, apsivynioję Gyvybės medį arba stulpą. Audiniuose ir kitur jie vaizduoti vingeliais, eglutėmis, skersiniais, išilginiais brūkšneliais, vėliau tobulėjant kalvystei juos imta vaizduoti žalvariniuose, geležiniuose dirbiniuose, papuošaluose. Gyvatės ar žalčiai vaizduojami ant įvairių darbo įrankių, baldų, dėžučių, rankšluostinių, važių. Be realistiškai vaizduojamų žalčių, yra daugybė stilizuotų, išreikštų atitinkamais ženklais ir simboliais žalčio pavidalų – ant papuošalų, audinių, darbo įrankių, baldų, apyvokos daiktų, juostų, amuletų. Amuletai su žalčio atvaizdais buvo paplitę iki kontrreformacijos. Ypač gausiai žalčiai vaizduoti mažojoje liaudies architektūroje – virš langinių, ant koplytstulpių (jų daug rasta Žemaitijoje). Daug kur žalčio ženklai sudėtingai stilizuoti – su papildomais ženklais, sparneliais.
L: P. Dundulienė Žaltys ir jo simboliai lietuvių liaudies mene ir žodinėje kūryboje Vilnius 2005.
2271