„Žalgiris“, Lietuvos sporto draugija. Įkurta 1944.
Draugijos veikla iki 1990
Iki 1990 vienijo profesinių sąjungų sporto mėgėjus. 1962 prie Žalgirio prijungta sporto draugija Spartakas, 1987 – Nemunas. 1988 Žalgiris turėjo daugiau kaip 570 000 narių, kūno kultūra ir sportu užsiiminėjo apie 505 000 sporto mėgėjų. 1988 veikė 63 sporto klubai (4610 narių), 17 olimpinio rezervo specializuotų ir 20 kompleksinių vaikų ir jaunimo sporto mokyklų.
Buvo kultivuojama 40 sporto šakų, geriausių rezultatų pasiekė krepšininkai (Kauno vyrų Žalgirio, moterų Žalgirio, Vilniaus vyrų Statybos, moterų Kibirkšties komandos), boksininkai (A. Šocikas, R. Tamulis, R. Murauskas, J. Čepulis, J. Juocevičius, A. Zurza), lengvaatlečiai (J. Pipynė, B. Kalėdienė, A. Varanauskas, A. Baltušnikas), rankininkai (Kauno moterų Žalgirio, vyrų Atleto, Granito komandos), irkluotojai (G. Šidagytė-Ramoškienė, E. Kaminskaitė, Vilniaus Žalgirio aštuonvietės: vyrų – A. Bagdonavičius, J. V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna, P. Karla, R. Vaitkevičius, moterų – I. S. Bačiulytė, G. Bubulytė, G. Korkutytė, A. Margenytė, A. Perevoruchova, L. Semaško, R. Tamašauskaitė), futbolininkai (Vilniaus Žalgirio komanda), plaukikai (A. Juozaitis, L. Kačiušytė), dviratininkai, stalo tenisininkai (B. Balaišienė, R. Paškevičius).
„Žalgirio“ sporto draugijos ženklas
„Žalgirio“ draugijos olimpinių žaidynių medalininkai
1
„Žalgirio“ draugijos pasaulio čempionai
2
Draugijos veikla nuo 1990
1990 Lietuvos Žalgirio respublikinės tarybos prezidiumas rekomendavo draugijos komandoms, rinktinėms ir atskiriems sportininkams nedalyvauti uždaruose SSRS čempionatuose, nestartuoti jos rinktinėse. 1990 04 Žalgiris tapo savarankiška visuomenine sporto organizacija (prezidentas V. Nėnius), jungianti miestų, rajonų tarybas, sporto šakų, įmonių, organizacijų sporto klubus, jų teritorines sąjungas. 1992 Žalgiris tapo Tarptautinės dirbančiųjų sporto konfederacijos (Confederation Sportive Internationale du Travail, CSIT), 1993 – Europos dirbančiųjų sporto federacijos (European Federation for Company Sports, EFCS) nare. Nuo 1990 kasmet (vis kitame mieste ar rajone) rengiamos Žalgirio vasaros ir žiemos sporto žaidynės. Pagrindinės sporto šakos: futbolas, kalnų slidinėjimas, krepšinis, poledinė žūklė, slidinėjimas, stalo tenisas, šachmatai, šaškės, tenisas, tinklinis. Draugija t. p. rengia atskirų sporto šakų turnyrus, sporto festivalius, proginius bėgimus, kartu su irklavimo, penkiakovės, regbio, vandensvydžio, žolės riedulio federacijomis – Žalgirio taurės varžybas. Žalgirio sportininkai dalyvauja Europos dirbančiųjų sporto federacijos ir Tarptautinės dirbančiųjų sporto konfederacijos rengiamose sporto varžybose. 1991 Žalgirio turtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo perduotas savivaldybėms, 1993 turtas grąžintas, jo dalį draugija perdavė savivaldybėms ir sporto klubams. 2013 veikė 83 registruoti, 90 neregistruoti (dalyvaujantys draugijos veikloje) sporto klubai (7544 nariai). Žalgiriui priklausė sporto bazės: Vilniaus (pastatyta 1978), Trakų (1957) irklavimo sporto bazės, Vilniaus teniso sporto kompleksas Teniso pasaulis (2007), Klaipėdos – Vakarų tenisas (2002), Žalgirio teniso aikštynas (Vilniaus Sereikiškių parke), Kauno Žalgirio sporto centras (2002), bokso sporto centras Kaune (1980), Klaipėdos Žalgirio stadiono sporto kompleksas (1981), Panevėžio Žalgirio (1977), Alytaus Žalgirio (2001) sporto kompleksai, Ignalinos Žalgirio (1963 ir 1981), Šiaulių Žalgirio (1995) žiemos sporto centras, Kauno Žalgirio (1977), Šiaulių Žalgirio (1950), Platelių Žalgirio (2004), Trakų Žalgirio (1970) jachtklubai.
L: S. Tokeris Su „Žalgirio“ emblema Vilnius 1984.