žaliãgiris, miško augavietės tipas. Paplitęs moreninėse ir limnoglacialinėse lygumose, lygiose mažai drenuotose reljefo vietose. Žaliagirio miško pagrindinis tipas yra kiškiakopūstinis plačialapis eglynas su ąžuolais ir uosiais. Dažni beržynai, drebulynai, baltalksnynai. Medynai beveik visada mišrūs, gero našumo, I boniteto klasės. Pomiškyje daugiausia želia uosiai ir eglės, kirtavietėse ir aikštėse – beržai ir drebulės. Trake vyrauja lazdynai, auga šaltekšniai, šermukšniai, sausmedžiai, ožekšniai, ievos. Žolių dangą sudaro kiškiakopūsčiai su krūmokšninėmis žliūgėmis, baltažiedėmis ir geltonžiedėmis plukėmis ir daugeliu kitų drėgmę ir derlingus dirvožemius mėgstančių augalų. Samanų danga netanki. Dirvožemiai – karbonatingieji ir įsotintieji glėjiškieji rudžemiai bei išplautžemiai; priemoliai mažai laidūs vandeniui.
žaliagiris
307