Žaliãkalnis, Kauno miesto dalis tarp Neries ir Girstupio slėnių, į šiaurės rytus nuo Senamiesčio ir Naujamiesčio; priklauso Žaliakalnio seniūnijai. Kristaus Prisikėlimo bazilika, Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, sinagoga. Pirminės sveikatos priežiūros centras. Lietuvos sporto universitetas, Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų, Sveikatos priežiūros fakultetai, Nacionalinė futbolo akademija, gimnazija, progimnazija, pradinė, muzikos mokykla, silpnaregių ir neprigirdinčiųjų mokyklos-internatai. 7 ikimokyklinės įstaigos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studijų centras. Žiemos sporto mokykla Baltų ainiai, Kauno sporto halė, futbolo, lengvosios atletikos maniežai, S. Dariaus ir S. Girėno stadionas. Ąžuolyno parkas, Dainų slėnis.
Architektūra
Žaliakalnis (tolumoje – Kristaus Prisikėlimo bazilika, 1933–39, architektas K. Reisonas, nebaigta, 2004 rekonstruota)
Iš dalies suformuotas 1923 pagal inžinierių M. Frandseno ir A. Jokimo projektą. Sakraliniai pastatai: buvusi sinagoga (1858, architektas N. Ikonnikovas), sentikių Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė (1906), Kristaus Prisikėlimo bazilika. Rūmai – Kauno meno mokyklos (1925, architektas V. Dubeneckis, dabar Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetas), Tyrimų laboratorijos (1938, inžinierius A. Rozenbliumas, abiejų architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis), Kauno apskrities viešosios bibliotekos (1987). Ąžuolyno sporto statinių kompleksas (stadionas, 1925, Kūno kultūros rūmai, 1934, dabar Lietuvos sporto universitetas, Sporto halė, 1939, inžinierius A. Rozenbliumas), Ąžuolyno sporto ir sveikatingumo centras (2004, architektai V. Adomavičius, V. Vyšniauskienė, D. Čiuta). Yra 20 a. pirmos pusės gyvenamųjų namų.
2271
Istorija
18 a. pabaigoje dabartinio Žaliakalnio vietoje buvo giria, joje – keliolika sodybų. Žaliakalnis ėmė augti nutiesus Kauno–Daugpilio plentą (1836). 1858 pastatyta sinagoga, 1871 – cerkvė. 1860 buvo 76 sodybos. 19 a. pabaigoje įrengtas Kauno tvirtovės VII fortas, kareivinės, kariniai sandėliai. 1919 Žaliakalnis prijungtas prie Kauno. Nepriklausomoje Lietuvoje augo kaip administracinis ir gyvenamasis rajonas. Čia veikė Italijos ir Šveicarijos pasiuntinybės, Japonijos konsulatas. 1924 įvyko pirmoji Lietuvos dainų šventė. 1925 pastatytas pirmasis Lietuvos sporto stadionas. 1926–44 veikė Kauno radijo stotis. 1934 pradėta statyti Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. 1941 nacių Vokietijos okupacinės valdžios VII forte įkurtoje koncentracijos stovykloje nužudyta apie 3000 (kitais duomenimis, apie 5000) Kauno žydų. Sovietų okupacijos metais Žaliakalnyje plėtota pramonė. 1923 buvo apie 15 000, 1940 – apie 55 000 gyventojų.