žaliàsis rzikos kapitãlas, finansavimo forma, kai rizikos kapitalo įmonės ar fondai suteikia privatų kapitalą veiklą pradedančioms ar esančioms ankstyvojoje veiklos stadijoje įmonėms, turinčioms didelį augimo potencialą ir investuojančioms į aplinkosaugos projektus.
Tradicinio ir žaliojo rizikos kapitalo panašumai
Tradicinis ir žaliasis rizikos kapitalas turi keletą panašumų.
Ir tradicinis kapitalas, ir žaliasis rizikos kapitalas skirtas finansuoti veiklą pradedančioms ar ankstyvojoje veiklos stadijoje esančioms įmonėms, turinčioms didelį augimo potencialą. Rizikos kapitalo įmonės arba fondai investuoja į tokias įmones mainais į nuosavybę arba jos dalį. Rizikos kapitalo savininkai (vadinamieji rizikos kapitalistai) prisiima riziką finansuoti naujas įmones, kurios susiduria su dideliu neapibrėžtumu ir rizika, todėl neretai žlunga. Dėl šios priežasties finansuotojai, patirdami didelę riziką, reikalauja santykinai aukštos investicijų grąžos. Veiklą pradedančios įmonės dažniausiai investuoja į naujas technologijas ar verslo modelius, veikia aukštųjų technologijų pramonės šakose (informacinių technologijų, švarių technologijų ar biotechnologijų srityje).
Tradicinio ir žaliojo rizikos kapitalo skirtumai
Esminis tradicinio kapitalo ir žaliojo rizikos kapitalo skirtumas yra tas, kad žaliasis rizikos kapitalas naudojamas išimtinai finansuoti tik toms veiklą pradedančioms ar esančioms ankstyvojoje veiklos stadijoje įmonėms, kurios investuoja į aplinkosaugos projektus.
Be šio, egzistuoja ir daugiau skirtumų. Žaliosios investicijos yra susijusios su radikaliomis inovacijomis, technologijų kompleksiškumu ir rinkų naujumu, todėl joms įgyvendinti reikia daugiau laiko; įprastai rizikos kapitalistų investicijos trunka 2–3 m., o žaliasis rizikos kapitalas suteikiamas 3–5 metams. Aplinkosaugos investicijos įprastai reikalauja didesnio finansavimo. Finansuojant veiklą žaliuoju rizikos kapitalu galimas konfliktas tarp trumpalaikio pelno siekio bei ekonominės, aplinkosaugos ir socialinės vertės kūrimo; šis konfliktas gali sukelti įtampą investuotojų ir verslininkų santykiuose bei lemti įmonės poslinkius nuo jos deklaruotos misijos. Egzistuoja skirtingi investuotojų į tradicinį ir žaliąjį rizikos kapitalą požiūriai į aplinkosaugą: tradiciniai rizikos kapitalistai, priimdami sprendimą dėl investicijų, aplinkosaugos klausimus paprastai laiko investicijų rizikos veiksniu, o tai didina jų pageidaujamą grąžą; žalieji rizikos kapitalistai žaliąsias investicijas traktuoja kaip kuriančias papildomą vertę įmonei.
Rizikos kapitalo asociacijų vaidmuo žalinant ekonomiką
Rizikos kapitalistus, tarp jų ir žaliuosius, vienija įvairios asociacijos. Vienos didžiausių pasaulyje yra Jungtinių Amerikos Valstijų rizikos kapitalo įmones vienijanti Nacionalinė rizikos kapitalo asociacija (angl. National Venture Capital Association, NVCA) ir Europos privačios nuosavybės ir rizikos kapitalo asociacija Invest Europe. Švariosios technologijos, kurias finansuoja asociacijų nariai rizikos kapitalistai, apima žemės ūkį, biologinių produktų gamybą, efektyvesnį energijos vartojimą, išmanųjį tinklą ir energijos kaupimą, saulės energijos gamybą, švarų transportą, vandens ir atliekų tvarkymą, vėjo ir geoterminės energijos gamybą ir panašias veiklas. Žaliesiems rizikos kapitalistams yra sudėtingiau nustatyti aplinkosaugos investicijų vertę, nes daugeliu atveju dėl istorinių duomenų stokos menkai žinoma tokių investicijų vertės trajektorija. Narystė asociacijose suteikia rizikos kapitalistams galimybę dalytis patirtimi ir tiksliau prognozuoti laukiamus finansuojamų investicijų rezultatus. Be to, asociacijos rengia įvairius kodeksus, atskaitomybės ir vertinimo vadovus, o tai palengvina rizikos kapitalo tekėjimą į veiklą pradedančias ar esančias ankstyvojoje veiklos stadijoje įmones.
žaliąją energiją gaminančios vėjo jėgainės
3236
rizikos kapitalas; rizikos kapitalo įmonės; rizikos kapitalo fondai