žãliava, pagrindinė medžiaga, kurią perdirbant pagaminamas galutinis arba tarpinis produktas. Pagal kilmę skiriama natūralios (gamtinės) ir dirbtinės žaliavos. Natūralios žaliavos pagal cheminę sudėtį yra neorganinės ir organinės. Neorganinės žaliavos būna mineralinės ir nemineralinės. Mineralinės apima rūdines (juodųjų ir spalvotųjų metalų rūdos, ne metalų rūdos – fluoritas, silikatai, asbestas, piritas, feldšpatai ir kita), nerūdines (žvyras, smėlis, molis, akmenys, klintys, kalkės, salietra, apatitai, fosforitai, druska ir kita) ir degiąsias (akmens anglys, nafta, gamtinės dujos, degieji skalūnai, durpės ir kita) žaliavas. Organinės žaliavos būna augalinės ir gyvūninės kilmės. Augalinės kilmės žaliavos – maistinės (grūdai, bulvės, cukriniai runkeliai, vaisiai, daržovės, uogos, riešutai, sula, dumbliai ir kita) ir nemaistinės (linai, medvilnė, kanapės, mediena, šiaudai, kaučiukas, sakai ir kita). Gyvūninės kilmės žaliavos – maistinės (mėsa, riebalai, kiaušiniai, medus, žuvys, jūros gėrybės ir kita) ir nemaistinės (odos, vilnos, kaulai, ragai, kailiai, plunksnos, pūkai, šilkas ir kita). Natūralią žaliavą tiekia kasybos pramonė (anglių, naftos, dujų, durpių, skalūnų, geležies rūdos, aliuminio, vario, aukso, asbesto, druskos, kasybos chemijos pramonė ir kita), žemės ūkis (augalininkystė, gyvulininkystė), miškų ūkis, žvejyba ir kai kurios kitos ūkio šakos. Dirbtinės kilmės žaliavos (sintetinės dervos ir plastikai, sintetinis kaučiukas, dirbtinės odos, cheminis pluoštas ir kita) daugiausia yra chemijos pramonės produktas. Tobulėjant technologijoms dirbtinės kilmės žaliavų dalis didėja. Įvairias žaliavas naudoja maisto (alaus, aliejaus, cukraus, druskos, duonos, konditerijos, konservų, mėsos, pieno pramonė), chemijos (biochemijos, naftos chemijos, naftos perdirbimo, kokso chemijos, cheminio pluošto, plastikų, gumos, sintetinių dervų, trąšų, parfumerijos ir kosmetikos, farmacijos pramonė), statybinių medžiagų (cemento, asbestcemenčio pramonė, statybinių konstrukcijų, gelžbetonio, plytų gamyba, akmens apdirbimas ir kita), metalurgijos, metalo apdirbimo, mašinų ir prietaisų gamybos (automobilių, aviacijos, raketų ir kosmoso, radijo technikos pramonė, staklių, traktorių, žemės ūkio ir statybos mašinų, kitos technikos, įvairių prietaisų gamyba, laivų statyba), elektronikos, lengvosios (avalynės, kailių, odos, kilimų, siuvimo, tekstilės, trikotažo pramonė), stiklo, porceliano ir fajanso, miško (plaušienos ir popieriaus, medienos ir medienos dirbinių pramonė) ir kitų pramonės šakų, statybinės įmonės, amatininkai. Vienų ūkio šakų įmonių produkciją kaip žaliavas dažnai naudoja kitų ūkio šakų įmonės. Dėl ekologinių ir kitų priežasčių pasaulyje vis daugiau reikšmės teikiama gamybos ir vartojimo procesuose susidarančioms antrinėms žaliavoms (gamybos atliekos, panaudotos pakuotės ir kita), kurias perdirbus gaunami visuomenei naudingi produktai.
LIETUVOJE išgaunamos mineralinės žaliavos – durpės, nafta, kvarcinis ir statybinis smėlis, dolomitas, žvyras. Žaliavų didžiąją dalį pateikia žemės ūkis: augalininkystė – grūdus, cukrinius runkelius, rapsus, bulves, daržoves, vaisius, uogas ir kita, gyvulininkystė – pieną, mėsinius gyvulius ir paukščius, kiaušinius, medų ir kita. Miškų ūkio įmonės ruošia medieną.
2687