žaleji iñdeksai, investicijų portfeliai, kuriuos sudaro žaliuosius produktus gaminančių ir žaliąsias paslaugas teikiančių įmonių akcijos arba obligacijos. Žalieji indeksai atitinkamai vadinami žaliųjų akcijų indeksais arba žaliųjų obligacijų indeksais.
Žalieji indeksai sudaromi ne tik dėl to, kad investuotojai galėtų palyginti investicijas į žaliąsias akcijas ir žaliąsias obligacijas su atitinkamais jų portfeliais, bet ir dėl to, kad investicijos į žaliuosius indeksus yra papildomas investuotojo pasirinkimas, suteikiantis jam galimybę uždirbti didesnę grąžą, apsaugoti savo portfelį nuo rizikos ar prisidėti prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo.
Žaliųjų obligacijų indeksai
Žaliųjų obligacijų indeksai sudaromi iš obligacijų, kurios turi atitikti savanoriško žaliųjų obligacijų emisijos proceso pagrindinius principus (angl. Green Bond Principles) ir Klimato obligacijų iniciatyvos (angl. Climate Bond Iniative) būti paženklintos kaip žaliosios.
Žaliųjų obligacijų principai skirti rinkos dalyviams: suteikia informaciją apie pagrindines žaliųjų obligacijų charakteristikas, investicijų į žaliąsias obligacijas poveikį aplinkai ir palengvina rinkos sandorius, užtikrindami rinkos integralumą.
Klimato obligacijų iniciatyva siekia sutelkti pasaulinį kapitalą klimato kaitos sprendimams, skatindama investicijas į projektus ir turtą, kurie leidžia pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių ir klimatui atsparių ekonomikų. Pagrindinė jos veikla apima su klimato kaita susijusių investicijų standartų apibrėžimą, paramą klimato kaitos finansavimo politiką įgyvendinančioms vyriausybėms ir rinkos funkcionalumo užtikrinimą.
Pirmieji žaliųjų obligacijų indeksai – S&P žaliųjų obligacijų indeksas ir S&P žaliųjų obligacijų pasirinkimo indeksas – buvo sudaryti 2008, tačiau į apyvartą išleisti gerokai vėliau (atitinkamai 2014 ir 2017). Žaliųjų obligacijų indeksų kasmet sudaroma vis daugiau. Jie skiriasi pagal teritorinę (pasauliniai ir tam tikro regiono), sektorinę (švarios energetikos, žalių pastatų ir kita) ir emitentų (įmonių, valstybių ir savivaldybių) aprėptį. Žaliųjų obligacijų indeksus sudaro S&P, MSCI, FTSE Russell ir kitos finansinių paslaugų organizacijos.
Žaliųjų akcijų indeksai
Pirmuosius žaliųjų akcijų indeksus sudarė NASDAQ OMX – viena didžiausių biržos operatorių pasaulyje. Pagrindinis indeksas, atspindintis žaliųjų akcijų indeksų šeimą, buvo Nasdaq žaliosios ekonomikos globalus lyginamasis indeksas (angl. Nasdaq Green Economy Global Benchmark Index). Nuo indekso sudarymo 2010 iki 2022 pradžios jo vertė padidėjo 3,6 karto. Į šį indeksą įeina įmonių, didinančių energijos vartojimo efektyvumą, gaminančių atsinaujinančią energiją ir švarų kurą, taupančių gamtos išteklius, mažinančių aplinkos taršą bei naudojančių pažangias medžiagas, akcijos. NASDAQ OMX skaičiuoja ir mažesnės žaliųjų akcijų aprėpties indeksus, pvz., saulės ir vėjo energetikos bei vandens.
NASDAQ OMX skaičiuojamo vėjo energetikos žaliųjų akcijų indekso kitimo kreivė (2022 03 25)
Didžiosios Britanijos finansų organizacija FTSE Russell siūlo platų patikimų ir tikslių indeksų asortimentą, suteikiantį investuotojams įrankius, kurių jiems reikia įvertinant ir analizuojant pasaulines rinkas pagal turto klases, stilius ar strategijas. Ši finansų organizacija 2018 pateikė aplinkosaugos rinkos klasifikacinę sistemą, apimančią įmones, gaminančias produktus ir teikiančias paslaugas, kurių dėka sprendžiamos aplinkosaugos problemos arba didinamas gamtos išteklių naudojimo efektyvumas. Šios įmonės grupuojamos į 7 sektorius: atsinaujinančios ir alternatyviosios energijos, energijos efektyvumo, vandens infrastruktūros ir technologijų, taršos kontrolės, atliekų valdymo ir technologijų, aplinkosaugos paramos paslaugų bei maisto, žemės ūkio ir miškininkystės. Sektoriai skirstomi į subsektorius. Įmonės žalumas matuojamas žaliųjų pajamų dalimi visose pajamose. FTSE Russell yra sukaupusi didelę duomenų bazę žalumui matuoti. Įmonė gali būti įtraukta į žaliąjį indeksą tik tada, kai deklaruoja žaliųjų pajamų dalį bendrose pajamose ir kai deklaruojama dalis tenkina įmonių įtraukimo į indeksą reikalavimus. FTSE Russell 2020 duomenimis, tik apie 30 % įmonių, gaminančių žalius produktus ir teikiančių žalias paslaugas, jas deklaravo. Dėl šios priežasties minėtos finansų organizacijos analitikai patys pradėjo vertinti įmonių žalumą.
Vienas didžiausių iššūkių sudarant žaliųjų akcijų indeksus yra tas, kad nėra kiekybinių reikalavimų įmonės žalumo daliai, nes ji priklauso nuo aplinkosaugos sektoriaus ir subsektoriaus, kuriame įmonė veikia. Didžiausiu žalumu pasižymi atsinaujinančios ir alternatyviosios energijos sektorius. Rinkos indeksai įprastai apima daugiau nei vieną sektorių arba subsektorių, todėl žalumo dalis gali svyruoti nuo 0 iki 100 %. Be to, tam tikrais atvejais naudojami ne kiekybiniai, o kokybiniai žalumo kriterijai. FTSE Russell žalieji akcijų indeksai sudaromi pagal įvairius pasaulio regionus, pvz., yra visų pasaulio šalių, išsivysčiusių šalių, augančios ekonomikos šalių, Europos, Ramiojo vandenyno Azijos šalių įmonių žaliųjų akcijų indeksai.
žaliosios obligacijos; žaliosios akcijos
3236