Žalióji girià yra Panevėžio ir Pasvalio rj. savivaldybių teritorijose, 10 km į šiaurės rytus nuo Panevėžio, 4 km į pietryčius nuo Pasvalio. Plotas 19 000 ha, mišku apaugę 16 750 hektarų. 76 % masyvo yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Gegužinės ir Pyvesos girininkijoms, Biržų regioninio padalinio Kriklinių girininkijai (iki 2018 priklausė Panevėžio ir Biržų urėdijoms), kiti miškai – privatūs. Susideda iš 16 miškų, didesnieji: Žalioji giria, Jutiškių, Moliūnų, Pyvesos, Vabalninko miškai.
Per masyvą teka Pyvesa (Mūšos dešinysis intakas) su Orija, Varupiu, Vygailiu, Žulna, pietų pakraščiu – Lėvuo (Mūšos dešinysis intakas) su Žambu ir Įstru. Reljefas lygus. Pietryčių pakraštyje yra Pukiškio ežeras. Gausu pelkių; didesniosios: Pukiškio, Klimbalės, Juodvadžio, Šakupio samanynas. Dauguma miškų nusausinta. Miško augavietės labai derlingos įmirkusios ir laikinai įmirkstančios. 80 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 17 % ekosistemų apsaugos IIA grupės, 2 % vandenų apsauginiai III grupės, 1 % rekreaciniai IIB grupės. Kultūrinės kilmės medynų 10 %, iš dalies sukultūrintų 11 %. Beržynų yra 33 %, pušynų 32 %, eglynų 19 %, juodalksnynų 13 %, drebulynų ir kitų po 1 %. Jaunuolynai sudaro 30 %, pusamžiai medynai 31 %, bręstantys 15 %, brandūs 24 %. Medynų vidutinis amžius 55 m., bonitetas I, 7, skalsumas 0,72, tūris 210 m3/ha, metinis prieaugis 6,4 m3/ha.
Žaliosios girios pelkiagiris
71 % masyvo priklauso Žaliosios girios biosferos poligonui (3102,8 ha botaniniam zoologiniam draustiniui). Po I pasaulinio karo girioje buvo daug briedžių, kurie paplito po kitus Lietuvos rajonus. Yra 82 miško buveinės, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų radimviečių, 2 senovės kapinynai, Kriklinių senoviniai gynybiniai įtvirtinimai, 1863 sukilėlių stovyklavietės. II pasaulinio karo metais čia veikė sovietų partizanai ir diversantai.
Nuo 1944 Žaliojoje girioje veikė Žaliosios rinktinės Lietuvos partizanai. 1947–50 jie priklausė Algimanto, 1950–53 – Vyčio apygardai. Žaliosios rinktinės vadu paskirtas V. Česnakavičius (slap. Valas, Daujotas). Buvo suformuoti 4 rinktinės rajonai: Vienybės, Vytauto, Mindaugo ir Užupio. Organizuotas partizaninis judėjimas girioje išliko iki 1953.
2355
228
Žaliojoje girioje paminklas Holokausto aukoms