žalióji valiutà, Europos ekonominės bendrijos (EEB, vėliau Europos Bendrija, Europos Sąjunga) šalių narių sąlyginė valiuta, kuri buvo naudojama bendrijos viduje vykdant jos bendrąją žemės ūkio politiką.
Kiekviena šalis narė turėjo žaliąją valiutą su Europos Komisijos nustatytu kursu (žaliasis Didžiosios Britanijos svaras sterlingų, žalioji Vokietijos markė, žaliasis Prancūzijos frankas ir kita). Žaliosios valiutos kursai buvo fiksuoti, jų pagrindu buvo nustatomos žemės ūkio produktų kainos, šalių narių įmokos į EEB fondus ir iš jų gaunamos išmokos teikiant paramą žemės ūkiui.
Žalioji valiuta sukurta 1969 siekiant apsaugoti šalių narių gaminamos žemės ūkio produkcijos kainas ir ūkininkų interesus nuo svyravimų, kuriuos sukeldavo realių valiutų kursų svyravimai. EEB šalių narių vyriausybės nusprendė, kad jų nacionalinių valiutų kursų svyravimai neturi paveikti paramos žemės ūkiui, nes mažos žemės ūkio produktų supirkimo kainos bus nepriimtinos ūkininkams, o didelės skatins infliaciją, todėl reikia nustatyti dirbtinius pastovius nacionalinių valiutų kursus, skirtus EEB žemės ūkio politikos tikslams. Žaliosios valiutos kursai vyriausybių sutarimu galėjo būti keičiami. Žaliosios valiutos reikšmė sumažėjo 1979 sukūrus Europos pinigų sistemą. Nuo 1993 08 visi žaliosios valiutos kursai buvo automatiškai koreguojami (devalvuojami ar revalvuojami) atsižvelgiant į nacionalinių valiutų rinkos kursą. 1999 įvedus eurą žalioji valiuta neteko reikšmės, nes visi su žemės ūkiu susiję mokėjimai atliekami remiantis euro kursu.
2295