Žãliojo Kỹšulio istòrija
Kolonijiniai laikai
Žaliojo Kyšulio salos, manoma, minimos romėnų autorių raštuose. 1456 jas (negyvenamas) atrado portugalų jūreiviai. 1462 įkurta pirmoji gatvė. 1492 Žaliasis Kyšulys paskelbtas Portugalijos valda. 16 a. tapo svarbiu tranzitiniu vergų prekybos centru. 1581–1640 buvo valdomas Ispanijos, nuo 1640 – vėl Portugalijos. 1650 sujungtas su Portugalijos Gvinėja (iki 1879 abi kolonijas valdė Žaliojo Kyšulio gubernatorius). Kolonijos valdantįjį sluoksnį sudarė portugalai – turtingi pirkliai ir žemvaldžiai, žemutinį – žemdirbiai, tarnai, vergai. 1878 panaikinta vergija. 1951 Žaliasis Kyšulys paskelbtas Portugalijos užjūrio provincija, 1972 gavo vidaus savivaldą. 1956 susikūrė kairiosios pakraipos Gvinėjos ir Žaliojo Kyšulio afrikiečių nepriklausomybės partija (generalinis sekretorius A. Cabralis). 1963 jai vadovaujant pradėta ginkluota kova su Portugalijos valdžia.
Žaliojo Kyšulio salų žemėlapis (1598, kartografas Barentas Langenesas, Prancūzijos nacionalinė biblioteka)
Nepriklausomybės laikotarpis
1975 07 05 paskelbta Žaliojo Kyšulio nepriklausomybė. Valdžioje įsitvirtino Gvinėjos ir Žaliojo Kyšulio afrikiečių nepriklausomybės partija, kurios vadovas A. M. Pereira tapo prezidentu (buvo iki 1991). Partijos vadovybėje kilus nesutarimų dėl vidaus ir užsienio politikos (daugiausia dėl susivienijimo su Bisau Gvinėja) ir 1980 11 14 įvykus valstybės perversmui Bisau Gvinėjoje, Gvinėjos ir Žaliojo Kyšulio afrikiečių nepriklausomybės partija kaip bendra dviejų valstybių partija nustojo egzistavusi. 1981 01 įkurta atskira Žaliojo Kyšulio afrikiečių nepriklausomybės partija tapo valdančiąja. Šalyje įsigalėjo kairiosios pakraipos vienpartinis režimas. Užsienio politikoje buvo orientuojamasi į Kiniją, Libiją.
Pablogėjus ekonominei situacijai 1990 panaikintas konstitucijos straipsnis, įtvirtinantis Žaliojo Kyšulio afrikiečių nepriklausomybės partijos valdžios monopolį. Pradėjo kurtis opozicinės partijos. 1991 įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai; parlamento rinkimus laimėjo Judėjimas už demokratiją, prezidento – A. M. Mascarenhasas Monteiro (Judėjimo už demokratiją vadovas). 2001, 2006 parlamento rinkimus laimėjo Žaliojo Kyšulio afrikiečių nepriklausomybės partija, prezidento – Pedro de Verona Rodriguesas Piresas (Žaliojo Kyšulio afrikiečių nepriklausomybės partijos vadovas). Nuo 2011 prezidentas – Jorge Carlosas Fonseca (Judėjimo už demokratiją vadovas, 2016 perrinktas). 2016 parlamento rinkimus laimėjo Judėjimas už demokratiją.
Nuo 1975 Jungtinių Tautų ir Afrikos vienybės organizacijos (nuo 2001 Afrikos Sąjunga) narys. Diplomatiniai santykiai su Lietuva nuo 1992.
Žaliojo Kyšulio konstitucinė santvarka
Žaliojo Kyšulio partijos ir profsąjungos