Žãliojo Kỹšulio sãlos (port. Ilhas do Cabo Verde), salynas Atlanto vandenyne prie Afrikos vakarinio kranto, apie 500 km nuo žemyno. Priklauso Žaliojo Kyšulio Respublikai. Salyną sudaro 10 didesnių salų (iš jų 1 negyvenama) ir kelios mažos (negyvenamos).
Skiriamos dvi salų grupės. Šiaurėje šiaurės vakarų–pietryčių kryptimi ištįsusios Priešvėjinės salos: Šventojo Antano sala, São Vicente, Santa Luzia, Branco, Raso, São Nicolau, Salio sala, Boa Vista. Pietuose iš pietvakarių į šiaurės rytus išsidėsčiusios Pavėjinės salos: Brava, Grande, Cima, Fogo sala, Santiago sala (didžiausia; plotas 991 km2), Maio. Krantai žemi, smėlėti, vietomis uolėti. Yra koralinių rifų. Salos vulkaninės kilmės, susiformavo Afrikos litosferos plokštei slenkant virš Žaliojo Kyšulio karštojo taško. Susidariusios daugiausia iš bazalto. Reljefą formavo vulkaniniai procesai ir stipri erozija. Vyrauja kalnuotas paviršius; vulkaniniai masyvai, kūgiai, kalderų liekanos. Būdinga statūs šlaitai, smailios viršūnės, gilūs slėniai. Didžiausias aukštis 2829 m (Fogo ugnikalnis, Fogo saloje; vienintelis veikiantis salyne). Rytinių salų (Salio, Boa Vistos, Maio) paviršius daugiausia lyguminis.
Žaliojo Kyšulio salų pakrančių kraštovaizdis
Klimatas tropinis sausas. Veikiamas šiaurės ir šiaurės rytų pasatų. Aukščiausia temperatūra 28–39 °C (rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais), žemiausia 19–24 °C (sausio–vasario mėnesiais). Metinis kritulių kiekis nuo 70–130 mm iki 250–300 mm, dažniausiai lyja rugsėjį–spalį. Būdingos ilgą laiką (apie 10 mėn. per metus) trunkančios sausros; kas kelerius metus būna katastrofinių. Veikia Humberto Duarteʼs Fonsecos atmosferos observatorija (nuo 2006, São Vicente).
Salio salos lyguminis kraštovaizdis ties Espargos gyvenviete
Upių tinklas retas, jų tėkmės dėl sausrų nepastovios; didžiausios upės (ilgis 6–12 km; Šventojo Antano saloje): Grande, Torre, Garça (2014 pastatyta Canto de Cagarros užtvanka). Trūksta gėlo vandens; veikia jūros vandens gėlinimo stotis (São Vicente). Vyrauja dykumų ir pusdykumių augalija (krūmynai, pievos). Yra endeminių roplių ir paukščių rūšių. Fogo (Fogo sala), Moroços, Cova-Paul-Ribeira da Torrės (Šventojo Antano sala), Monte Gordo (São Nicolau), Serra Malaguetos (Santjago sala) gamtos parkai. Kelios negyvenamos salos (Santa Luzia, Branco, Raso) sudaro gamtos rezervatą. 4 Ramsaro konvencijos (Žaliajame Kyšulyje įsigaliojo 2005) saugomos vietovės (po vieną Santjago ir Maio bei dvi Boa Vistos salose; bendras plotas 23 km2).
Auginama kavamedžiai, cukranendrės, kokosai, mangai, bananai, maniokai, kukurūzai, bulvės, tabakas. Yra akmens druskos telkinių. Žvejyba. Turizmas. Didžiausi miestai: Praja, Mindelo.
Žaliojo Kyšulio negyvenamą salyną 15 a. viduryje atrado portugalų jūrininkai.
Žaliojo Kyšulio salų gamtinis žemėlapis