Žãliojo Kỹšulio kis
Bendroji ūkio apžvalga
Žaliasis Kyšulys – ekonomiškai vidutiniškai išsivysčiusi valstybė. Ūkio svarbiausia šaka – bioprodukcinis ūkis (daugiausia žvejyba). 2014 BVP sudarė 2,07 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 2,27 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 4089 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 4482 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai). BVP struktūra parodyta diagramoje. Apie 30 % Žaliojo Kyšulio gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos (2000). Infliacija – 1,9 % (2013). Užsienio skola 1,32 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2013).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Žaliojo Kyšulio BVP sudarė 1,936 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP pagal perkamosios galios paritetą – 3,949 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 3445,8 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio, BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą – 7028 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerius.
https://s.vle.lt/diagramos/223.html
Pramonė
druskos kasykla (Pedra Lume, Salio sala)
Kasama akmens druska, pucolanai (naudojami cementui gaminti), yra gipso telkinių. 2010 Žaliajame Kyšulyje pagaminta 287 mln. kWh elektros energijos. Visa elektros energija pagaminama šiluminėse elektrinėse, kūrenamose dyzelinu ir anglimis. Išplėtota maisto (daugiausia žuvų konservų, cukraus, spirito, alaus), tabako, siuvimo, avalynės, statybinių medžiagų (cemento) pramonė, laivų remontas, motociklų ir dviračių surinkimas. Vandens gėlinimo įmonės.
Bioprodukcinis ūkis
Ariamoji žemė užima 11 % Žaliojo Kyšulio teritorijos. Bioprodukciniame ūkyje dirba 15,4 % visų dirbančių gyventojų (2013). Žemė dirbama daugiausia Santjago saloje. Auginama kukurūzai, bulvės, bananai, pomidorai, kavamedžiai, arachiai, cukranendrės. Vietinių maisto produktų gyventojų poreikiams neužtenka, dėl to dalis jų importuojama. Žaliojo Kyšulio augalininkystės svarbiausia produkcija – 1 lentelėje. Veisiama galvijai, ožkos, avys, kiaulės, asilai, naminiai paukščiai. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 2 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 3 lentelėje. Žvejyba; 2010 sugauta 19 500 t žuvų (daugiausia tunų).
dirbamos žemės sklypų terasos (Šv. Antano sala)
1
2
3
Turizmas
Prajos paplūdimys (Santjago sala)
2011 Žaliąjį Kyšulį aplankė 428 000 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 369 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Didžiosios Britanijos (19,9 % visų užsienio turistų, 2009), Portugalijos (17,6 %), Vokietijos (14,0 %), Prancūzijos (7,9 %). Turistų labiausiai lankoma Santjago, Šv. Antano, Fogo, Bravos salų kalnuotos vietovės, Santjago, Salio, Boa Vistos, Maio salų paplūdimiai, ugnikalnis Fogo saloje, Praja, Cidade Velha miestas (įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, 2009).
Transportas
Mindelo jūrų uostas (São Vicentės sala)
Mindelo tarptautinis oro uostas (São Vicentės sala)
2013 automobilių kelių buvo 1350 km, iš jų 932 km su kieta danga. Jūrų svarbiausi uostai – Mindelo (São Vicentės saloje), Praja. 2012 buvo įregistruoti 49 prekybiniai laivai; prekybos laivyno tonažas 44 400 bruto tonų. Tarptautiniai oro uostai yra Boa Vistos, Salio, São Vicentės, Santjago salose.
Bankai
Žaliojo Kyšulio centrinis bankas – Žaliojo Kyšulio bankas (Banco de Cabo Verde, įkurtas 1975, būstinė Prajoje). 2014 veikė 16 komercinių bankų, iš jų – 8 lengvatinio apmokestinimo (vadinamieji ofšoriniai). Žaliojo Kyšulio piniginis vienetas – Žaliojo Kyšulio eskudas, lygus 100 sentavų, įvestas 1976 vietoj Portugalijos eskudo, įvesto kolonijoms. Veikia Žaliojo Kyšulio vertybinių popierių birža (Bolsa de Valores de Cabo Verde, įkurta 2005, būstinė Mindelo).
Užsienio prekyba
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2013 eksportuota prekių už 159,9 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 796,3 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama degalai, avalynė, drabužiai, žuvų produktai, galvijų odos, importuojama mašinos ir transporto įrenginiai, maisto, naftos produktai. Daugiausia eksportuojama į Ispaniją (70,2 % viso eksporto, 2011), Portugaliją (18,0 %), importuojama iš Portugalijos (44,7 % viso importo), Olandijos (14,1 %), Ispanijos (9,9 %).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 Lietuva eksportavo į Žaliąjį Kyšulį prekių už 48,3 tūkst. eurų, 2017 – už 54,6 tūkst. eurų, 2018 – už 8,1 tūkst. eurų.
Žaliojo Kyšulio BVP struktūra (2011)
2271
-Žaliojo Kyšulio pramonė; -Žaliojo Kyšulio žemės ūkis; -turizmas Žaliajame Kyšulyje; -Žaliojo Kyšulio transportas; -Žaliojo Kyšulio bankai; -Žaliojo Kyšulio užsienio prekyba
Žaliojo Kyšulio konstitucinė santvarka
Žaliojo Kyšulio partijos ir profsąjungos