žãliosios obligãcijos, fiksuotų pajamų vertybiniai popieriai, kurie leidžiami siekiant pritraukti skolintų finansavimo šaltinių aplinkosaugos (žaliesiems) projektams įgyvendinti ir atitinka savanoriško tokių vertybinių popierių emisijos proceso gaires. Žaliąsias obligacijas leidžia valstybės, savivaldybės, agentūros, verslo organizacijos ir finansų institucijos.
Termino samprata
Žaliosiomis obligacijomis finansuojami investicijų projektai (jų sąrašas nėra baigtinis) skirti atsinaujinančiai energijai gaminti, ją perduoti ir vartoti, energijos efektyvumui didinti, taršos prevencijai ir kontrolei, aplinkos atžvilgiu tvariam gyvų gamtos išteklių valdymui ir žemės naudojimui, sausumos ir vandens biologinės įvairovės išsaugojimui, transporto švarinimui, tvariam vandens ir nuotekų tvarkymui, prisitaikymui prie klimato kaitos, žiedinės ekonomikos plėtrai, žaliųjų pastatų statybai. Žaliosios obligacijos turi atitikti savanoriško jų emisijos proceso gaires – pagrindinius žaliųjų obligacijų principus (angl. Green Bond Principles), skirtus rinkos dalyviams. Šie principai suteikia informaciją apie pagrindines žaliųjų obligacijų charakteristikas, investicijų į žaliąsias obligacijas poveikį aplinkai ir palengvina rinkos sandorius, užtikrindami rinkos integralumą.
Palūkanos už žaliąsias obligacijas mokamos ir žaliosios obligacijos išperkamos iš visų emitento veiklų, o ne iš konkretaus žaliojo projekto generuojamų pinigų srautų, todėl įsipareigojimų nevykdymo rizika priklauso ne nuo žaliojo projekto kredito rizikos, bet nuo visos emitento kredito rizikos. Dėl šios priežasties žaliosios obligacijos turi tą patį kredito reitingą kaip ir kiti jų emitento skoliniai įsipareigojimai.
Žaliosios obligacijos pasižymi mokesčių lengvatomis (pvz., atleidimas nuo mokesčių ir mokesčių kreditai), todėl yra patrauklesnė investicija, palyginti su įprastinėmis obligacijomis. Mokesčių lengvatos suteikia piniginę paskatą spręsti svarbias problemas mažinant klimato kaitą, prisitaikant prie klimato kaitos ir išsaugant biologinę įvairovę. Žaliųjų obligacijų kainos ir grąžos pasižymi ir mažesniu kintamumu, nes investuotojai į jas dažniausiai pasirenka pirk ir laikyk strategiją. Nepaisant to, žaliąsias obligacijas leidžiantis emitentas patiria daugiau išlaidų dėl įvairių joms keliamų reikalavimų, o tai lemia didesnę kupono palūkanų normą nei nustatoma įprastinėms obligacijoms.
Sąsaja su tvariosiomis ir socialinėmis obligacijomis
Žaliosios obligacijos glaudžiai siejamos su tvariosiomis ir socialinėmis obligacijomis.
Tvariosios obligacijos leidžiamos siekiant pritraukti skolintų finansavimo šaltinių aplinkosaugos (žaliesiems) ir socialiniams projektams įgyvendinti bei atitinka tvariųjų obligacijų gaires (angl. Sustainability Bond Guidelines).
Socialinės obligacijos leidžiamos siekiant finansuoti teigiamą socialinį rezultatą (skurdo ir atskirties mažinimą, užimtumo didinimą, žmonių su negalia ir migrantų integravimą į visuomenę, prekių ir paslaugų prieinamumo didinimą, visuomenės pažeidžiamumo mažinimą ir kita) generuojančius projektus. Jos turi atitikti socialinių obligacijų principus (angl. Social Bond Principles).
Žaliųjų obligacijų leidimas
Pirmąsias žaliąsias obligacijas išleido Europos investicijų bankas 2007, bet prireikė kelerių metų, kol jų rinka ženkliai išaugo. 2013 pabaigoje žaliųjų obligacijų buvo išleista mažiau nei už 10 mlrd. eurų. 2014 jų emisija pradėjo sparčiai didėti, nes investicinių bankų konsorciumas nustatė žaliųjų obligacijų principus. 2020 antro ketvirčio Klimato obligacijų iniciatyvos (angl. Climate Bonds Initiative, 2021) duomenimis, žaliųjų obligacijų išleista už 258,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Žaliasis finansavimas dažniausiai naudojamas investicijoms į energetiką, pastatų atnaujinimą ir transporto sektorių (tam skiriama daugiau kaip 87 % viso finansavimo). Europoje išleistos žaliosios obligacijos sudaro daugiau kaip pusę (55 %) visų pasaulio žaliųjų obligacijų.
Lietuvoje išleista žaliųjų obligacijų už 800 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Pirmosios žaliąsias obligacijas 2018 išleido akcinės bendrovės Ignitis grupė, AUGA Group ir Lietuvos valstybė. 2020 03 Lietuvos Vyriausybės, pirmõsios pasaulyje tarp vyriausybių emitentų, išleista žaliųjų obligacijų emisija įtraukta į NASDAQ Tvariųjų obligacijų tinklą (angl. Sustainable Bond Network).
Žaliųjų obligacijų kritika
Žaliosios obligacijos kaip finansinis instrumentas susilaukia tam tikros kritikos. Jas gali išleisti verslo organizacijos, kurių kita veikla (išskyrus finansuojamą projektą) menkai pasižymi žalumu arba net daro neigiamą poveikį aplinkai. Vieningos žalumo klasifikacijos ir ženklinimo stoka sukelia žaliojo smegenų plovimo (angl. Greenwashing) reiškinį: žalieji viešieji ryšiai ir žalioji rinkodara apgaulingai naudojami siekiant įtikinti visuomenę, kad organizacijos produktai, tikslai ir politika yra draugiški aplinkai. Informacijos skaidrumo problemų kelia ir nuoseklių ataskaitų teikimo reikalavimų nebuvimas. Didžiąją dalį verslo organizacijų leidžiamų obligacijų išperka instituciniai investuotojai, todėl iš dalies apribojama jų pasiūla kitiems investuotojams finansų rinkose.
tvariosios obligacijos; socialinės obligacijos
3236